Stambiagabaritėms atliekoms priskiriami nereikalingi didelių matmenų daiktai, pavyzdžiui, baldai (kėdės, spintos, lovos), čiužiniai, langų rėmai, durys, radiatoriai, vežimėliai, dviračiai ir net padangos.
Tokiomis atliekomis norintys atsikratyti Vilniaus regiono gyventojai jas turi pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles nurodytu darbo metu (jų sąrašą galite rasti čia). Čia tam tikrą atliekų kiekį kasmet galima priduoti nemokamai. Pavyzdžiui, per metus vienas gyventojas gali priduoti 10 kg pavojingųjų atliekų, 250 kg medienos atliekų, 250 kg statybinių atliekų, 50 kg stiklo atliekų, 4 vnt. padangų per metus ir pan.
Tiems gyventojams, kurie neturi galimybių savo transportu pristatyti atliekų į specializuotas aikšteles, yra organizuojami reti, bet nemokami išvežimai. „Gyventojai neretai pamiršta, kad įvairias statybines atliekas, padangas, senus baldus ir kitas didelių gabaritų atliekas į atliekų tvarkymo aikšteles turėtų nusivežti patys savo transportu. Vilniaus regiono gyventojai neturintys tokios galimybės, gali savo rajono savivaldybėje patikslinti, kada tokias atliekas iš gyventojų namų surenka vežėjas“, – sako atliekų vežėjo „Ecoservice“ logistikos vadovas Tadas Balčiūnas.
Viršijus nurodytus kiekius, į Vilniuje ir Ukmergėje esančias aikšteles gyventojai gali pristatyti ir daugiau atliekų, tačiau už jas yra taikomas mokestis. Dažniausiai atliekos apmokestinamos pagal svorį.
Vis dėlto specialistai ragina nepamiršti, kad prieš atsikratant nereikalingais stambiagabaričiais daiktais verta apsvarstyti pakartotinio naudojimo galimybes, pavyzdžiui, daiktą atiduoti tiems žmonėms, kuriems jis tarnautų dar ne vienerius metus.
VAATC atstovų teigimu, siekiant užtikrinti dar efektyvesnį atliekų tvarkymą, Vilniaus regione (7 iš jų Vilniaus mieste) bus pastatytos 8 naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (DGASA). Taip pat visose DGASA bus įdiegta daiktų pakartotinio naudojimo sistema. Nuo 2019 metų kovo mėnesio žmonės į šias vietas galės atvežti nereikalingus, tačiau tinkamus naudoti daiktus. Šiuos daiktus, pagal poreikį, galės pasiimti kiti piliečiai.
Gyventojai demonstruoja neatsakingą elgesį
VAATC Gamybinio proceso tarnybos vadovas Aurimas Uldukis pasakoja, kad pastarųjų trijų metų laikotarpiu didelių gabaritų atliekų aikštelėse kasmet fiksuojamas apie 30 proc. didesnis gyventojų aktyvumas, t. y. atliekų priduodama vis daugiau.
Vis dėlto tendencija, kad dalis piliečių vis dar palieka didelių gabaritų atliekas prie konteinerių, išlieka ryški. „Šiais metais atlikome Vilniaus regiono gyventojų apklausą ir išsiaiškinome, kad gyventojams pakanka informacijos apie komunalinių atliekų sistemą ir rūšiavimą. Deja, net 29 proc. apklaustųjų didelių matmenų atliekas vis dar palieka prie konteinerių“, – problemą akcentuoja A. Uldukis.
Pasak jo, žmonės taip elgiasi dėl įvairių priežasčių, tarp kurių – ir abejingumas ar tiesiog noras atsikratyti atliekomis čia ir dabar, neinvestuojant į tai per daug laiko ir pastangų.
Neatsakingas elgesys kainuoja visiems
Tadas Balčiūnas tvirtina, kad neatsakingas žmonių elgesys – iš tiesų didelė problema.
Nors tinkamu didelių matmenų atliekų išmetimu privalo patys gyventojai, nemaža dalis piliečių jas vis dar palieka prie buitinių atliekų konteinerių. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, Vilniaus mieste yra pasamdyta atskira atliekų surinkėjų įmonė, o kituose miestuose aptarnaujančios įmonės darbuotojai, nors ir nėra įpareigoti, atliekas surenka ir į specializuotas surinkimo aikšteles veža patys.
„Mes, kaip atliekų vežėjas, buitinių atliekų konteinerius ir teritoriją aplink juos turime palikti švarius, todėl mums ir tenka ši papildoma prievolė. Jeigu tokių atliekų nerinktumėme ir netvarkytumėme, aplinka atrodytų kaip atviras sąvartynas. Pavyzdžiui, gyventojams atsikračius senais baldais, neretai ant jų viršaus užmetamos ir paprastosios buitinės atliekos“, – pasakoja T. Balčiūnas.
Toks aplinkos teršimas turi ir daugiau neigiamų pasekmių – netvarkingai paliktos atliekos daro žalą aplinkai, nes teršalai įsigeria į gruntą. Be to, negalint nustatyti konkretaus pažeidėjo, už tokių atliekų išvežimą tenka mokėti niekuo dėtiems gyventojams. Galiausiai, žmonės yra priversti gyventi aplinkoje, kurios vaizdas primena šiukšlyną.
Pažeidėjams numatytos baudos
Kaip pasakoja T. Balčiūnas, tokios situacijos, kai gyventojai didelių matmenų atliekas palieka prie konteinerių, yra laikomos nusikaltimu. „Už didelių gabaritų atliekų palikimą gresia baudos. Jas išrašo savivaldybės. Tačiau, kaip rodo praktika, labai sunku identifikuoti, kas palieka tas atliekas“, – problemą pabrėžia T. Balčiūnas.
Specialistai ragina pačius gyvenamųjų namų gyventojus imtis iniciatyvos, t. y. tiek atsakingai rūšiuoti ir teisingai atsikratyti atliekomis, tiek ir informuoti apie pastebėtus teršėjus. Pavieniai atvejai, kai pavyko nubausti pažeidėjus, neretai buvo išaiškinti kaimynų ar kitų, pažeidimą mačiusių, žmonių dėka. T. Balčiūno nuomone, kol gyventojai patys nesusirūpins savo gyvenamąja aplinka ir jos tvarka, situacija, panašu, jų pačių kiemuose nesikeis.
Užsakymo nr.: PT_79925667