Skatinimas rūšiuoti padeda ne visada

Nuo 2018 metų rudens iki 2019 m. vasaros Vilniaus apskrities gyventojai išmetė 230822 tonas mišrių komunalinių atliekų – tai reiškia, jog vienam gyventojui teko 281 kilogramas nerūšiuotų atliekų. Tiesa, VAATC vadovo teigimu, ši statistika – nėra bloga, mat, palyginus su 2018 m. vasara – 2019 m. pavasariu gyventojai išmetė tokių atliekų 3 tūkst. tonų mažiau.

T. Vaitkevičius nuomone, pagrindinė šio pokyčio priežastis – geresnis rūšiavimas. „Vis dėlto, nors gyventojai pakuotes rūšiuoja daug geriau, situacija su maisto ir tekstilės atliekomis – nedžiugina. Pavyzdžiui, per metus vienas sostinės regiono gyventojas išmetė net 80,5 kilogramų maisto ir kitų bioskaidžių atliekų. Tuo tarpu prieš metus buvo išmetama net 12 kilogramų mažiau. Kadangi atskira maisto atliekų surinkimo sistema nėra įdiegta, gali būti, jog šį didėjimą galima paaiškinti prastėjančia maisto vartojimo kultūra“, – apie liūdną statistiką kalba įmonės direktorius.

Metinis pokytis

Pasak jo, žmonės dažnai girdi, jog reikia rūšiuoti, tačiau nesulaukia jokio grįžtamojo ryšio, kaip jiems sekasi tai daryti, mat iki šiol nebuvo jokios operatyvios įvertinimo sistemos, kuri galėtų motyvuoti gyventojus labiau stengtis.

T. Vaitkevičiaus teigimu, būtent dėl to buvo sugalvota įvesti maisto, pakuočių ir tekstilės rūšiavimo indeksus, kuriais vadovaujantis gyventojai galės matyti ir įsivertinti, kaip keičiasi jų rūšiavimo įpročiai.

Metinis pokytis

„Šie indeksai rodo, kiek kilogramų tam tikrų atliekų, kurias reikėtų išrūšiuoti, vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu indekso rodiklis (kilogramais) auga, reiškia prasčiau rūšiuojame. Tai gali būti susiję su mažėjančiu sąmoningumu, didesniu vartojimu, prastėjančia atliekų surinkimo sistemos būkle ar kitais veiksniais.“, – aiškina jis.

Duomenys padės geriau rūšiuoti

Pasakodamas apie naują iniciatyvą, VAATC direktorius pažymi, kad bus stebimos trys atliekų grupės, patenkančios į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. „Maistas (biologiškai skaidžios atliekos), pakuotės ir tekstilė – atliekų grupės, kurias stebime, pasirinktos neatsitiktinai. Atskiras jų tvarkymas išskirtas ir žiedinės ekonomikos tiksluose. Reikalaujama, jog maistas, pakuotės ir tekstilė būtų surenkami atskirai. Tad įvedę indeksus mes galime matyti, kiek jų nesurenkama atskirai ir patenka į mišrų atliekų srautą“, – priduria T. Vaitkevičius.

Šių indeksų duomenis apibendrins pažangos indeksas, kuris apjungia visus gautus rodiklius. Jis padės gyventojams geriau įvertinti, kaip jiems sekasi keisti savo įpročius rūšiuojant vienas ar kitas atliekas. Įmonės direktorius tikisi, jog pateikti skaičiai žmones paskatins siekti pažangos ir padidins jų pačių sąmoningumą.

„Pavyzdžiui, mūsų vertinimu 2019 metų vasaros Vilniaus regiono gyventojų pažangos indeksas – 6,3, t.y. patenkinamai. Jį gavome, kai pakuočių išmetimo pokytį įvertinome 10, maisto išmetimą – 5, o tekstilės, deja, tik 4. Tad gautas skaičius parodo, jog pakuočių tvarkyme smarkiai pasistūmėjome į priekį, kiti atskleidžia, jog yra kur pasitempti“, – aiškina jis.

Metinis pokytis

T. Vaitkevičius priduria, jog pažangos indeksas atspindi tai, koks – pozityvus arba negatyvus – pokytis įvyko atliekų tvarkyme – pasak jo, šis rodiklis turėtų žmones paskatinti nuolat judėti pirmyn ir keisti įpročius.

Pašnekovo teigimu, atliekų kiekis ir rūšiavimas matuojamas bei pateikiamas įvairiose oficialiose ataskaitose, tačiau dažnai jos būna netikslios. „Jau nekalbant apie tai, jog oficialūs duomenys pateikiami už praėjusius metus. Dar tiksliau – ataskaitos geriausiu atveju pasirodo tik kitų metų viduryje. Tad natūralu, jog jose pateikti duomenys yra mažai aktualūs gyventojams“, – sako įmonės vadovas.

Tuo tarpu VAATC pateikiami duomenys bus skelbiami kur kas dažniau – kas ketvirtį. „Pateiksime tik tuos skaičius, už kuriuos galime visiškai atsakyti. Tam skirtuose įrenginiuose mes patys tiriame mišrias komunalines atliekas ir pagal oficialią, aplinkos ministerijos nustatytą metodiką, sveriame kiek ir kokios rūšies atliekų ten yra“, – aiškina Tomas Vaitkevičius.

Ruošėsi dvejus metus

Nors rūšiavimo ir pažangos indeksai – naujas ir analogų neturintis dalykas, VAATC direktorius patikina, kad jų taikomą metodiką tikrino gana ilgą laikotarpį. „Įvairius tyrimus vykdome jau dvejus metus – atliekas tiriame nuo 2017 metų, stebime pokyčius ir mūsų metodų veiksmingumą“, – sako jis.

Rūšiavimo indeksai

Pasak vadovo, vykdydami iniciatyvą pastebėjo, jog per dviejų metų laikotarpį pavyko įvertinti, jog indeksai yra pagrįsti, o gaunamų rezultatų tendencijos – logiškai paaiškinamos ir suprantamos.

„Norint pakeisti esamą padėtį, turi keistis tiek žmonių įpročiai, tiek pati atliekų tvarkymo sistema. Tie pokyčiai turi vykti nuosekliai – mes nesitikime, kad viskas įvyks per vieną dieną. Mes kviečiame nuolat keistis ir taip judėti į priekį. O atsižvelgdami į mūsų pristatytus duomenis, gyventojai tą galės daryti lengviau, mat savo progresą galės stebėti ir vertinti patys“, – priduria Tomas Vaitkevičius.

VAATC skelbiamus atliekų rūšiavimo ir pažangos indeksus galima rasti čia.

Užsakymo nr.: PT_82359197