Andrius Tapinas, Arvydas Sabonis, Arūnas Valinskas, Agnė Jagelavičiūtė – juos visus vienija ne tik pirmoji vardo raidė, bet ir sukčių parodytas išskirtinis dėmesys. Šių žmonių vardu prisidengę piktavaliai siūlė slaptą metodą greitai praturtėti – tokiais ir panašiais skelbimais įkyriai mirgėjo populiariausi Lietuvos interneto portalai bei socialiniai tinklai.
Suprantama, nei populiarus žurnalistas ir įtakinga nuomonės formuotoja, nei žinomas šoumenas ar krepšinio federacijos prezidentas kol kas dar Warreno Buffeto vardo vertomis investicijomis nepagarsėjo, todėl jų siūlymai galėjo kelti abejonių. Tačiau Policijos departamento duomenys rodo, kad anaiptol – garsenybių vardais pasinaudojusiems sukčiams pavyko susižerti tūkstančius eurų.
Naujausia tendencija – garsenybių siūlymai investuoti
Pirmomis spalio dienomis banko „Swedbank“ paskelbto tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik pusė šalies gyventojų sako, jog jie arba jų artimieji šiemet susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais. „Pagrindinė šių metų tendencija – siūlymas investuoti į įvairias platformas, viliojant tuo, kad taip elgiasi šalies įžymybės“, – pristatydama tyrimą pažymėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kalbėdamas apie šį tyrimą Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis taip pat akcentavo, kad nukreipti pinigus į fiktyvias investavimo svetaines žmonės vis dažniau skatinami apgaulingai prisidengiant žinomų žmonių veidais. Jo teigimu, būtent tokiu būdu iš gyventojo šiais metais buvo išviliota ir didžiausia pinigų suma, kuri siekė apie 51 tūkst. eurų.
Svarbiausia pajutus apgaulę – kuo skubiau kreiptis į policiją ar banką, nes tik taip yra įmanoma užkirsti kelią pinigų praradimui. Kuo ilgiau delsiama, tuo tikimybė, kad prarasti pinigai nebebus atgauti, didėja.
„Iš pradžių sukuriamas įspūdis, kad investicijos neša grąžą, tad žmogus raginamas investuoti dar daugiau. Realiai jokios investicijos nevykdomos, gyventojų pervestos lėšos yra pasisavinamos sukčių“, – veiklos metodus atskleidė R. Matonis.
Policijos atstovai ne kartą pažymėjo, kad tokių nusikaltimų tyrimas yra labai sudėtingas, nes nusikaltėliai veikia iš užsienio valstybėse registruotų svetainių, jas užblokavus per keletą dienų sukuria naujas ir tęsia savo veiklą.
Nusikalstamu būdų gauti pinigai, kaip taisyklė, pervedami į užsienio valstybėse atidarytas banko sąskaitas. Dažnai už išviliotus pinigus perkamos kriptovaliutos, o tai dar labiau apsunkina sukčių persekiojimą.
Kaip atpažinti sukčius?
Anot policijos, šią vasarą ypatingai suaktyvėję sukčiai dažniausiai naudoja viešumoje gerai žinomų ir atpažįstamų žmonių atvaizdus, melaginguose skelbimuose kviečiančius apsilankyti fiktyviose ar neteisėtai veikiančiose platformose, kurių pavadinimai nuolat keičiasi. Sukčiai jau yra kvietę „investuoti“ naudodami A. Tapino, A. Sabonio, A. Valinsko, A. Jagelavičiūtės, taip pat žurnalistės Rūtos Mikelkevičiūtės, turtingiausiu lietuviu tituluojamo Nerijaus Numavičiaus ir kitų žinomų žmonių atvaizdus. Bene ciniškiausias kvietimas investuoti nuskambėjo pasinaudojant suklastotais finansų ministro Viliaus Šapokos teiginiais.
Policija pataria atkreipti dėmesį į viliojančių skelbimų turinį ir bendrą kokybę. Dažnu atveju klaidinantys skelbimai būna parašyti netaisyklinga lietuvių kalba arba su gramatinėmis klaidomis, skelbime naudojamos skambios frazės apie lengvą būdą greitai praturtėti. Taip pat verta tikrinti informaciją kituose šaltiniuose, paieškoti atsiliepimų apie paslaugas esą siūlančią įmonę.
Pasitaiko atvejų, kai lietuviai investicijomis susidomi pastebėję straipsnius su fiktyviomis žinomų ar nežinomų žmonių sėkmės istorijomis, skelbiamomis naujienų portalus imituojančiuose interneto puslapiuose. Įdomu tai, kad siūlydami investuoti sukčiai taip pat vis dažniau naudojasi ne tik žinomų žmonių, bet ir įmonių vardais.
Melagingi kvietimai paprastai kviečia pasinaudoti automatine kriptovaliutų prekybos sistema arba nelegaliai veikiančiomis investavimo į kriptovaliutas platformomis, kurias valdančių asmenų tikslas – atvesti kaip galima daugiau „investuotojų“. Nuo jų uždirbama tam tikra pinigų suma. Specialistų teigimu, tokios veiklos grandinėje galiausiai savo dalį uždirba visi, išskyrus pirminį investuotoją.
Pavyzdžiui, internetinėse svetainėse ir socialinių tinklų platformose buvo rodomi į portalų publikacijas labai panašūs reklaminiai skydeliai su A. Tapino atvaizdu, kuriuose skelbiama, kad jis sėkmingai investavo ir uždirbo 2,3 milijono eurų. Paspaudus skydelį ir nukeliavus į svetainę sukčiai po keleto procedūrų prašydavo pervesti pradinį investicijos įnašą, kuris siekdavo 250 eurų.
Sukčiavimo būdas prisidengiant žinomo žmogaus vardu pasirenkamas ne šiaip sau – taip siekiama sukurti patikimumo įspūdį. Vis dėlto specialistai perspėja, kad žinomo žmogaus vardu pasakojama neįtikėtinos sėkmės istorija turėtų sukelti įtarimų ir priversti pagalvoti, ar tikrai šis žmogus dalytųsi tokiais patarimais?
Užsakymo nr.: PT_82495351
