Šis pokalbis yra Europos parlamento nario Juozo Oleko iniciatyvos „Lietuvos vizionierius“ dalis. Iniciatyva skirta ugdyti jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomeninėje, bendruomeninėje veikloje. Juozas Olekas siekia išgirsti jaunų žmonių siūlymus, kaip padaryti gyvenimą Lietuvoje geresnį ir darnesnį.
Juozas Olekas: Europos Parlamente daug diskutuojame apie Europos Sąjungą, kurioje nėra vienos vyraujančios kultūros, o susipina ne vienos tautos etninė kultūra. Kaip tu pasirinkai studijuoti etnokultūrą?
Kotryna Juškaitė: Mano pasirinkimas bei kelias iki to buvo labai įdomus. Su muzika gyvenau nuo pat mažų dienų. Muzika ir dainavimas yra perduotas iš mamos pusės: mano bobutės giminėje visi buvo dainingi, tiek proseneliai tiek jų broliai, seserys. Nei viena šventė neapsieidavo be dainų, šokių ir ratelių. Tai perduodama iš kartos į kartą.
Gyvenimas sudėliojo, kad dirbu šiuo metu muzikos pedagoge, nors visada sakiau, kad niekada nedirbsiu šioje srityje. O gyvenimo pasirinkimas iki etnomuzikologijos ir kultūros buvo toks: gavau pasiūlymą stoti į Lietuvos ir muzikos teatro akademiją, pabandžiau ir štai jau esu ketvirtame kurse.
Šiandien su mama ir močiute esame susibūrusios į folkloro dainininkių grupę „Trys kartos“, kurioje visos trijų kartų atstovės ir dainuojame.
J. O.: O kiek jauniems žmonėms rūpi etnokultūra ir kiek jie ja domisi?
K. J.: Didžiuosiuose miestuose jaunimui etnokultūra tikrai rūpi: turime įvairių folkloro ansamblių, veikia klubai, o jaunieji specialistai organizuoja įvairius naktišokius, stovyklas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, tačiau to trūksta regionuose, mažesniuose Lietuvos miestuose.
Pirmiausiai stinga jaunų etnokultūros, etnomuzikologijos specialistų. Kadangi regionuose likę dirbantys pagyvenę meno vadovai, jie tik savo bendraamžius ir senjorus suburia – daugumai to pakanka. Tačiau mažai skiriama dėmesio vaikams ir jaunimui, nesistengiama jų suburti į kolektyvus.
J. O.: Kaip manai, kokių pokyčių reikėtų, kad etnokultūra Lietuvoje užimtų svarbią vietą?
K. J.: Šiomis dienomis trūksta finansavimo etnokultūrai: projektams, festivaliams, koncertams, kurie jau vyksta daugybę metų. Kultūros ministerija, Kultūros taryba tokiems svarbiems renginiams skiria vis mažiau finansavimo.
J. O.: Kas galėtų jauną žmogų paskatinti dirbti kultūros srityje?
K. J.: Manau, jog jaunam žmogui norisi uždirbti pakankamą, solidų atlyginimą, kad galėtų gyventi, tačiau žmogus į kultūros studijas be ugnelės širdyje neateis. Turi būti potraukis menui, perduodamas iš kartos į kartą, kad norėtų kurti ir skiepyti žmonėms tradicijas. Jauni žmonės turėtų grįžti į provinciją ar į savo miestelį, skleisti studijose įgytas žinias bei skiepyti tradicijas ten gyvenantiems žmonėms.
J. O.: Linkiu sėkmės jūsų folkloro dainininkių grupei „Trys kartos“ ir dėkoju, kad puoselėji lietuvišką kultūrą.
Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento Socialistų ir Demokratų pažangiuoju aljansu.