Tačiau nemažai grėsmių taikai bei suverenitetui nėra tokios akivaizdžios. Būtent dėl tokių paslėptų rizikų internete atpažinti galimus pavojus bei su jais kovoti tampa vis sudėtingiau. Nesantaiką kurstantis elgesys internete įgauna vis daugiau naujų formų: tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, keičiasi ir populiarūs veikimo būdai, galintys sukelti trikdžių taikai ar bet kokiam kitam status quo valstybėje. Anksčiau priešiškai veikiančios jėgos būdavo pastebimos interneto komentaruose, socialiniuose tinkluose, bet dabar yra veikiama pačiais įvairiausiais būdais nuo šifruotų pokalbių ar slaptų Facebook grupių, iki veikimo per įvairias skaitmenines programėles išmaniajam telefonui ar kompiuteriui.
Nagrinėjant būtent Lietuvos kontekstą, minėtas rizikas taikai galima suskirstyti į kelias kategorijas. Kone dažniausiai pastebima tendencija - veiklos socialinėje erdvėje ar naujienų portaluose. Praėjusio dešimtmečio pradžioje viešojoje erdvėje buvo dažnai linksniuojama vadinamoji 30 rublių armija. Šią grupę sudarė žmonės, internete masiškai rašę neigiamus komentarus apie Lietuvos valstybę bei už tai gavę pinigus iš Rusijos institucijų. Komentarų tikslas - silpninti piliečių pasitikėjimą šalimi bei plėsti nedraugiškų kaimynių įtaką.
Nors bėgant laikui visuomenė tapo itin gerai informuota apie šias veiklas bei įdiegė tam tikrus saugiklius (kone geriausiai žinomi pavyzdžiai - masinis neapykantą skleidžiančių komentarų ir netikrų jų autorių profilių viešinimas, raportavimas bei pačių interneto svetainių įdiegti saugikliai, didinantys skaidrumą ir naikinantys komentatorių anonimiškumą), viešojoje erdvėje vis dar nesudėtinga rasti gausybę komentarų, nepagrįstai ir itin grubiai smerkiančių valstybės suverenitetą ar demokratines vertybes. Ar yra įmanoma nuo tokios informacijos apsaugoti save bei aplinkinius?
Galima teigti, kad sėkmingas visuomenės bei žiniasklaidos priemonių bendradarbiavimas kovoje su nesantaiką kurstančiais komentarais internete propagandistams tapo paskata ieškoti alternatyvų, kurios kitaip trikdytų taiką bei įprastą gyvenimo ritmą. Kitas ryškus pastarųjų metų pavyzdys Lietuvoje - nesaugios programėlės, galimai renkančios informaciją apie piliečius bei ja besidalinančios su trečiosiomis šalimis. Dažniausiai tokio tipo aplikacijos yra susijusios su kasdieniu vartojimu, pavyzdžiui, skaitmeniniais mokėjimais, nuotraukų redagavimu, pavežėjimo paslaugomis.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) įspėja dėl programėlių, kurios galimai dalinasi duomenimis su nedraugiškomis valstybėmis:
• „Yandex.Taxi“, o taip pat tų pačių gamintojų programėlė „Yango“.
• „TikTok“, kuri galimai naudoja programėlę sekti žmonės ir skleisti Kinijos režimo propagandą.
• „FaceApp“, Rusijos kompanijos sukurta nuotraukų redagavimo programėlė, susirūpinimą saugumu kelia jau nuo 2017 m., kai ėmė populiarėti internete.
• Šimtus milijonų vartotojų turintis virtualus privatus tinklas (virtual private network arba VPN) „Super Unlimited“ galimai siunčia vartotojų naršymo ir lokacijos duomenis į serverius Kinijoje.
Svarbu paminėti, kad užsienyje grėsmė taikai taip pat plinta internetu, tačiau pastarojo meto žinomiausi atvejai yra susiję su terorizmu. Pavyzdžiui, prieš kelis metus pasaulį šiurpinusi radikalaus islamo grupuotė Islamo Valstybė (IS, ISIS, ISIL) išnaudojo socialinius tinklus kaip būdą skleisti neapykantą ir propagandą bei tokiu būdu pritraukti naujų narių. Dėl šios priežasties prie teroristinės organizacijos prisijungė nemažai Vakarų pasaulyje gimusių bei augusių jaunų žmonių, neturėjusių jokių išankstinių sąsajų su islamu ar Artimaisiais Rytais.
Kai kurie būdai skatinti nesantaiką internetu yra akivaizdesni nei kiti. Ką reikėtų daryti, norint apsisaugoti nuo iš pažiūros nekaltų, tačiau pavojingų reiškinių? Specialistų teigimu, svarbu visą internete randamą informaciją vertinti kritiškai, o taip pat reikėtų domėtis sąlygomis, kuriomis registruojamės prie įvairių puslapių ar programėlių.
Užsakymo nr.: PT_85290621
