Pavojaus skambučiai internete: apie ką diskutuoja mūsų vaikai?

Žiniasklaida jau skambina pavojaus varpais: yra daug neraminančių ženklų, kad labiausiai persiimti pavojinga propaganda ar net radikaliomis idėjomis socialiniuose tinkluose rizikuoja nuolat ten laiką leidžiantys paaugliai.

Nerimą sukėlė keisti klausimai

Rugpjūtį publikuotame britų transliuotojo BBC straipsnyje susirūpinusi motina pasidalijo savo nerimu apie jaunų vaikinų protą veikiančio ekstremistinio pobūdžio turinį, kuris paplito socialiniuose tinkluose it virusas. Jos manymu, tai kelia realų pavojų, į kurį visi tėvai turėtų atkreipti dėmesį.

„Raudonos vėliavos mūsų šeimoje pradėjo kilti, kai maždaug prieš metus vaikai pradėjo uždavinėti klausimus, kurie atrodė lyg kilę tiesiai iš radikalios politinės dešinės pozicijų“, – sakė Joanna Schroeder, Los Andžele įsikūrusi rašytoja ir trijų vaikų motina.

Ji pasakojo BBC, kad vienas iš jos sūnų pradėjo ginčytis ir paaiškėjo, kad jo bendraamžiai dalijasi seksistinėmis ir rasistinėmis kalbomis, kurios greičiausiai plinta iš internetinių forumų. J. Schroeder įrašas socialiniame tinkle „Twitter“ apie vaikų auginimą pasaulyje, kuriame socialiniuose tinkluose itin lengvai prieinamas ekstremistinis turinys, susilaukė didelio susidomėjimo.

Ir nors kai kurie žmonės sukritikavo jos pasiūlymus kontroliuoti vaikų veiksmus internete, kaip privatumo pažeidimą ir perdėtą reagavimą, kai kurie ekspertai sako, kad socialinės žiniasklaidos algoritmai tiesiog skatina visame pasaulyje iškilti ekstremistų nuomonėms ar sąmokslams dėl savo veikimo principo, kai paskleista idėja yra it aidu atkartojama susijusios bendruomenės.

Pasislėpusios žinutės

Kita problema – kiek tėvų sekamas turinys gali maskuotis. Pavyzdžiui iš pirmo žvilgsnio nekaltas žaidimų kanalo vaizdo filmas „YouTube“ tinkle gali netikėtai pasiūlyti kruopščiai apgalvotą ir subtiliai įpintą politizuotą idėją, kuri būtų patraukli paaugliams. Vėlesnės serialo serijos gali vis labiau radikalėti ir tiesmukai brukti propagandą.

Kaip internete mėginami pasiekti paauglių protai geriausiai iliustruoja šiuo metu karščiausio socialinio tinklo „TikTok“ pavyzdys. Spalį „The Wall Street Journal“, o vėliau ir kita žiniasklaida pranešė apie atvejus, kai Islamo valstybės kovotojai ėmė naudotis „TikTok“ tinklu ir per jį skleisti savo propagandą.

Anot žiniasklaidos, tam kovotojai pasitelkė keliasdešimt skirtingų paskyrų, o tarp turinio nesibodėjo ne tik platinti ginkluotų ekstremistų manifestų, bet ir įdėti po gatves tampomų negyvėlių vaizdų.

Tokie faktai, žiniasklaidos kalbintų ekspertų teigimu, kelia dar didesnį susirūpinimą, atsižvelgiant į daugelio šios platformos vartotojų jauną amžių. „TikTok“, leidžianti naudotojams siųsti savo sekėjams trumpus vaizdo įrašus su muzika, sparčiai išpopuliarėjo būtent tarp paauglių ir šiuo metu jau turi apie milijardą vartotojų visoje planetoje.

Anot specialistų, visos grėsmės internete visiems yra vienodos, dažniausiai skiriasi tik intencijos ir priemonės. Pavyzdžiui manipuliuoti nekritiško jaunuolio protu taikomi vieni būdai, o paveikti mases – kiti. Karybos specialistų terminais, tam naudojamos psichologinės operacijos, kurių tikslas perteikti pasirinktą informaciją ir orientacines nuorodas užsienio auditorijai, siekiant paveikti jos emocijas, motyvus, argumentaciją ir elgesį.

Šie pavojai visiškai aktualūs ir mūsų regione. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Karolio Zikaro teigimu, informacinių tarpvalstybinių konfrontacijų kontekste taikiniu tampa valia priešintis. Jei priešiškai jėgai pavyksta užkariauti net ir mažos, bet aktyvios grupės palankumą, reikiamu metu ji gali būti labai naudinga ir nesunkiai palaužiama.

Kaip užkardyti kelią internetinei propagandai?

Išaštrintus gebėjimus naudotis komunikacijų technologijomis turintys jaunuoliai stokoja gyvenimiškos patirties ir kritiško požiūrio. Todėl visų pirma tėvams specialistai pataria šią problemą spręsti, kaip ir daugumą kitų – kalbėtis su savo vaikais ir tai darant neversti jų jaustis nejaukiai.

Klausti, gilintis, pabrėžti, kas yra negerai, iš kur kyla pavojai, kokia vienų ar kitų reiškinių kilmė, koks yra kontekstas – tai lyg bendravimo su paaugliais higiena.

Nereikia spausti vaiko dėl jo susidarytos nuomonės, būtina diskutuoti ir argumentuotai, remiantis faktais, išsklaidyti propagandos mitus arba deramai paaiškinti, kodėl rasistiniai arba seksistiniai pokštai socialiniuose tinkluose kažkam gali būti labai skaudūs.

Kibernetinio saugumo specialistai pastebi, kad vienas iš būdų parengti įvairioms skaitmeninėms grėsmėms atsparius piliečius yra švietimas mokslo įstaigose nuo mažų dienų. Tokiu būdu su galimomis situacijomis supažindinami tiek jaunuoliai, tiek jų tėvai, kurie nebūtinai visada patys žino apie visus tykančius pavojus.

Todėl suvokimas apie propagandą ir interneto pavojus turi būti formuojamas nuo mokyklos. Visiškai apsisaugoti nuo priešiškos informacijos neįmanoma niekam, tačiau svarbu sukurti reakcijos mechanizmus, leidžiančius įvykius vertinti kritiškai ir padėti tai padaryti kitiems.