Šis pokalbis yra Europos parlamento nario Juozo Oleko iniciatyvos "Lietuvos vizionierius" dalis. Iniciatyva skirta ugdyti jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomeninėje, bendruomeninėje veikloje. Juozas Olekas siekia išgirsti jaunų žmonių siūlymus, kaip padaryti gyvenimą Lietuvoje geresnį ir darnesnį.

Juozas Olekas: Vytautai, kaip pasirinkote ūkininkavimą?

Vytautas Buivydas: Aš esu kaimo vaikas, gimęs ir augęs kaime, tačiau matęs ir miesto. Teko padirbėti emigracijoje, 6 metus Londone gyvenau, tačiau gimtinė šaukė sugrįžti ir pratęsti tėvų, senelių ir net prosenelių veiklą.

Juozas Olekas: Kas labiausiai įkvepia ūkininko veikloje?

Vytautas Buivydas: Ūkininko veikloje nėra monotonijos. Kiekvieną dieną laukia nauji iššūkiai ir galimybės. Orai taip pat atneša savo iššūkius. Ūkininkaujant turi atrasti darną, turi ugdyti supratimą apie gamtą bei gyvūnus.

Juozas Olekas: Kokius paramos būdus šiuo metu įžvelgiate, siekiant išspręsti ir pagertinti Lietuvoje esančias ir su ūkiu susįjusias problemas?

Vytautas Buivydas: Manau, kad reikia efektyviau išnaudoti Europos Sąjungos teikiamas investicijas ir didindi paramos sklaidą. Šiai dienai, turbūt ne tik Lietuvoje, bet ir ES yra ta pati problema, kad 20% pareiškėjų gauna 80% investicijų. Manau, tai ir yra didžiausia blogybė, su kuria susidūria ūkinikai, bet tikriausiai su tuo susidūria ir visa Lietuva. Kuo daugiau mes investuojame, tuo kainos už mūsųs produkciją labiau mažėja. Kainų svyravimas nyksta, ir kuo toliau, tuo labiau kaimo vietovė daugeliui gyventojų taps nebepatraukli. Šiandien vis dar trūksta geros infastruktūros, darželių, mokyklų, kurios paruoštų atitinkamo išsilavinimo lygio vaikus. Mūsų verslas turėtų leisti įsigyti bent jau būtiniausias priemones. Mažėjant gyventojų skaičiui regionuose, kaimuose infastruktūra tampa vis skurdesnė, o mokyklos, nors ir modernizuotos, užsidarinėja. Kaimas ptrauklus yra tuomet, kada ten yra gyvybės.

Juozas Olekas: Kaip įsivaizduojate Lietuvos žemės ūkio ateitį Europos kontekste?

Vytautas Buivydas: Jeigu niekas nesikeis, tai vaizdas bus gan liūdnas. Su Jaunųjų ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio rūmais dirbame kartu, kad dėmesys būtų atkreiptas į žemės ūkio sklaidą ir kad sustabdytume stambių žemės ūkių stambėjimą. Šiai dienai vyksta stambių žemės ūkių stambėjimas smulkiųjų sąskaita. Kaip ir minėjau, jeigu žmogui, gyvenančiam kaime, nebėra galimybės dirbti ir užsidirbti, kurti verslą, matome emigraciją arba persikėlimą į didesnį miestą, kur suteikiamos sąlygos gyventi. Europoje tikrai turime gerų pavyzdžių, kas ir kaimynė Lenkija, kur smulkūs, vidutiniai šeimos ūkiai ir verslai dirba iš kartos į kartą ir puikiai išgyvena. Statistika rodo, kad Lietuvoje netekome 58% procentų ūkininkaujančių žmonių. Tikiu, kad po tokios informacijos, kuri pasiekia politikus, bus atkreiptas dėmesys ir bus imtąsi priemonių. Pirmiausia dėl žemės įsigyjimo įstatymo, dėl išmokų ribojimo, dėl paramos ir didesnės sklaidos. Tam reikalingi greiti sprendimai. Tikiu, kad kaimas galės būti tokio lygmens, kokius ir matome Europoje.

Juozas Olekas: Sieksime stiprinti tą spaudimą ES institucijoms, kad tiesioginės išmokos būtų sulygintos arba pasiektų vidurkį, kuris buvo pažadėtas. O kaip matote kaimą po 10 metų?

Vytautas Buivydas: Aš norėčiau, kad mūsų Lietuvos kaimas mūsų vaikams, jaunajai kartai būtų patrauklus, kad jie turėtų kuo užsiimti, galėtų ten gyventi ir užtikrinti tą tęstinumą, kurį šiuo metu aš esu perėmęs iš kartos į kartą. Manau, tai kiekvieno ūkininko tikslas.

Juozas Olekas: Mes Europos Parlamente sieksime, kad išliktų smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kad į juos atkeliautų inovacijos. Kartu stengsimės, kad kaimas išliktų gyvybingas.

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento Socialistų ir Demokratų pažangiuoju aljansu.