Sukčiai naudoja įvairius patiklių investuotojų paieškos būdus. Pats paprasčiausias – skambutis iš kitos užsienio šalies, kurio metu finansų brokeriais prisistatantys asmenys kviečia investuoti į įvairius finansinius instrumentus. Taip pat patiklių žmonių ieškoma ir internete, ypač socialiniuose tinkluose. Negana to, sukčiai savo reklamoms greitai praturtėti naudoja ir žinomų žmonių atvaizdus bei gana kokybiškai sukurtas registracijos svetaines. Sukčiai dirba taip profesionaliai, kad pernai sugebėjo įtikinti verslininką, dėstantį viename Lietuvos universitetų, investuoti ir netekti daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Naujoko sėkmė
Kaip pasakoja Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis, susiviliojusių tokiu pasiūlymu laukia skambutis iš užsienio su kvietimu pervesti pirmą sumą investavimui.
„Paprastai pirmoji siūloma investuoti suma nebūna didelė – 250 eurų ar kiek daugiau. Investavus pradinę sumą, sekasi – per keletą dienų 250 eurų gali pasidvigubinti, pasitrigubinti ar net 10 kartų padidinti turimas lėšas. Kylant uždarbiui, atėjus sėkmei, kyla ir apetitas. Pasiūloma investuoti daugiau – 5–10 tūkst. eurų. Konsultantai pasiūlo ar net primygtinai rekomenduoja tai daryti, jie spaudžia“, – sakė A. Šilgalis.
Bendravimas su brokeriais ir sėkmė tęsiasi iki pat to momento, kai patiklus investuotojas nusprendžia išsigryninti pinigus. Bendravimas nutrūksta iškart arba pranešama, kad fondas staiga smuko ir lėšas prarijo pasikeitusi situacija rinkoje.
Atsekti prarastus pinigus beveik neįmanoma
Lietuvos banko duomenimis, tokiu būdu pernai iš lietuvių buvo išviliota didžiausia pinigų suma – 200 tūkst. eurų. Anot eksperto, lėšos pervedamos į užsienio šalių sąskaitas, tada keliauja per tarpininkus ir galiausiai jų atsekti nebeįmanoma. Deja, nukentėjusieji galvoja, kad investuoja į legalias įmones ir pinigus pavyks atgauti teisiniu keliu
„Dažniausiai pinigai patenka tarpininkams, iš kur nukeliauja mums nežinoma kryptimi. Žmonės mano, kad sąskaitas susikuria registruojamame, prižiūrimame finansų rinkos dalyvyje. Jie mato visą informaciją ir ja tiki, nes puslapis atrodo labai gražiai“, – pastebėjo A. Šilgalis.
Kaip atskirti
Tiesa, 2018 metais gyventojai nuo tokio sukčiavimo nukentėjo penkis kartus smarkiau. Sukčiai prisidengę investavimu iš lietuvių išviliojo 1,136 mln. eurų. Prie situacijos gerėjimo ženkliai prisidėjo Lietuvos banko iniciatyva blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetainės. Šiuo metu užblokuota beveik pusšimtis svetainių, tačiau vis atsiranda naujų, dėl kurių bent du kartus per savaitę gyventojai vis tiek kreipiasi į Lietuvos banką, prašydami padėti susigrąžinti lėšas. Vis dėlto yra 3 patarimai, kurie leidžia išvengti nuostolingų santykių su tokiais brokeriais.
Pirmiausiai reikia vadovautis svarbiausia Lietuvos banko pateikiama atsargumo taisykle – neinvestuoti į produktus, kurių neišmanote. Tai galioja visoms investavimo formoms. Specialistai pabrėžia, kad beatodairiškas investavimas gali privesti ne tik prie santaupų netekimo, bet ir skolų.
Didelį įtarimą turėtų kelti greitai praturtėti siūlantys pakvietimai. Ypač jei žadama, kad šis investavimo būdas neturi rizikos. Rinkose taip nebūna, nes kiekvienas pelningas investicinis įrankis yra labai rizikingas.
Galiausiai kiekviena investavimo paslaugas Lietuvoje siūlanti įstaiga privalo turėti reikiamą licenciją. Jei vis dėlto iš užsienio paskambinęs brokeris gali išlaikyti pirmuosius du patikrinimus, šio greičiausiai nepavyks. Kilus įtarimams, galima susisiekti su Lietuvos banko specialistais ir išsiaiškinti, ar įmonė, kviečianti investuoti, gali tai daryti legaliai.
Užsakymo nr.: PT_85416341
