Šis pokalbis yra Europos parlamento nario Juozo Oleko iniciatyvos “Lietuvos vizionierius” dalis. Iniciatyva skirta ugdyti jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomeninėje, bendruomeninėje veikloje. Juozas Olekas siekia išgirsti jaunų žmonių siūlymus, kaip padaryti gyvenimą Lietuvoje geresnį ir darnesnį.

Juozas Olekas: Europos Parlamente daug diskutuojama apie Europos ateitį, viena iš diskusijų krypčių - žaliasis kursas. Auste, kaip susidomėjai aplinkosauga?

Austė Juozapaitytė: Labai artimo santykio su gamta neturėjau, o viskas prasidėjo tuomet, kai pradėjau studijuoti universitete kraštovaizdžio dizainą. Besimokant pamačiau, kad Lietuvoje yra begalės problemų, kad gražiose erdvėse yra kertami medžiai, klojamos trinkelės ir pan. Aplinkosaugos srityje pradėjau veikti besirūpindama želdynais, suorganizavau pirmuosius piketus Lietuvoje, dėl žaliųjų erdvių išsaugojimo. Taip pat susidomėjau atliekų sektoriumi, buvau "Darom" akcijos vadovė, galiausiai mane patraukė ekosistemų apsaugos tema, tad teko padirbėti įvairiuose aplinkosaugos sferose..

Juozas Olekas: Kokia tavo veikla šiomis dienomis, ekologijos srityje?

Austė Juozapaitytė: Tiek aš, tiek kartu su kolegomis supratome, kad nepakanka tiesiogiai stabdyti tam tikrus žalingus įstatymus ar vykdomas veiklas. Svarbiausia žmonėms parodyti pokytį, ką jie gali padaryti. Šiuo metu dirbame su bendruomenėmis, edukuojame gamtos apsaugos, ekosistemų ir klimato temomis. Lygiai taip pat stengiamės parodyti nemedieninės ekonomikos galimybes miškuose - kokias kitas, gamtai draugiškas paslaugas galima sukurti miškuose jo neiškertant.. Taip pat konsultuojame įmones, kaip jos gali pakeisti biurų veiklą į tvaresnę, teikti kokybiškesnes,tvaresnes paslaugas, ne tik panaikinti savo daromą žalą aplinkai, bet ir sukurti pridėtinę vertę - pasirūpinti savo bendruomenės ir gamtos klestėjimu.

Juozas Olekas: Kiek Lietuvos jaunimas prisijungia ir kiek dar galėtų prisidėti prie aplinkosaugos judėjimo?

Austė Juozapaitytė: Įvairios apklausos sako, kad 9 iš 10 rūpi klimato kaita ir aplinkosaugos problemos, tačiau jaunimas šiais laikais į aplinkosaugą žiūri iš globalios prizmės. Pasigendu jaunų žmonių noro ne tik globaliai pasisakyti už tvarumą, bet ir rūpintis vietos sąlygomis.

Juozas Olekas: Kaip galvoji, ką galima padaryti, kad žmonės dar labiau įsitrauktų į žaliąjį kursą?

Austė Juozapaitytė: Pirmiausia svarbus sisteminis pokytis švietime. Dabar jau pamirštos laidos apie gamtą vaikams ir moksleiviams. Kitos šalys, tokios kaip Austrija ir Vokietija, oficialiai valstybinėse mokyklose turi pamokas gamtoje kartą per savaitę. Svarbi ir Bendruomeniųedukacija. Reikėtų sukurti miestuose tokias sąlygas, kad nuo darbo iki namų žmogus galėtų eiti per žaliąją erdvę, būtent tai išspręstų labai daug problemų: nuo sveikatos ir transporto naudojimo iki ekosistemų apsaugos ir kompaktiškesnio miesto gyvenimo.

Juozas Olekas: Kokios didžiausios kliūtys, trukdančios visuomenei eiti į žalumo ir ekologiškumo kryptimi?

Austė Juozapaitytė: Įstatyminė bazė, neatitikimai statistikose, pavyzdžiui apie plastiko perdirbimą arba miškų sektorių. Dauguma vis dar galvoja, kad su plastiko perdirbvimu Lietuvoje viskas yra gerai, nors turime didelę problemą ir ją reikia spręsti kartu. Liūdina, jog nėra skatinama ir stiprinama seniūnų, seniūnijų, vietinių bendruomenių veikla ir įgaliojimai. O juk suburiama vietinė bendruomenė gali išspręsti daug problemų.

Juozas Olekas: Ką galėtume kiekvienas iš mūsų padaryti, kad Lietuvoje ir Europos Sąjungoje būtų skiriama daugiau dėmesio aplinkosaugai?

Austė Juozapaitytė: Aš Lietuvą Europoje ir pasaulyje matau kaip gydantį miškų kraštą, nes mes turime didžiulį turtą, kurio neišnaudojame ekologiniam turizmui. Svarbu susikurti Lietuvos viziją, kokia kryptimi mes eisime. Mūsų šalis pagal išteklius yra labai turtinga, turime miškus ir vandenį, kitus gamtos išteklius. Be to, kiekvienas galime suburti skirtingo sektoriaus atstovus, sėsti prie vienos stalo ir spręsti bendras gamtos išsaugojimo problemas. Susijungus skirtingiems sektoriams, lygiavertiškai įtraukiant visus, nuo bendruomenių iki politikos formuotojų, tikrai galime pasiekti kad Lietuva taptų ryškiu atsakingo ir žiediško išteklių valdymo ir ekosistemų apsaugos pavyzdžiu.

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento Socialistų ir Demokratų pažangiuoju aljansu.