Apie savo gyvenimo istoriją ir tokios mitybos svarbą biohakerė, keto mitybos mentorė, knygos „Keto kodas“ ir pirmojo žurnalo Lietuvoje apie keto ir biohakingą autorė S. Laiconaitė pasakojo didžiausioje Baltijos šalyse inovacijų konferencijoje „Login“ skaitytame pranešime „Snickers“ – jūsų sėkmės priešas? Mitybos įpročiai, išlaisvinantys jūsų potencialą“.

Ligos sekė viena po kitos

„Kai man buvo 13 metų, man buvo diagnozuota migrena. Tie, kas esate „laimėję“ šitoje loterijoje, žinote: skausmo, pykinimo, silpnumo priepuoliai būna tokio stiprumo, kad gyvenimas iš principo virsta niekuo – negali ilsėtis, negali susikaupti, apie darbą ir mokslus išvis net negali būti kalba, nes skausmą sukelia viskas: šviesa, garsai, kito žmogaus kūno prisilietimas, nepatogus tampa net savo paties kūno judesys.

Suaugus tokie stiprūs migrenos priepuoliai kartodavosi jau labai retai, bet galvos skausmas būdavo kasdieninis mano gyvenimo palydovas.

Mano rankinėje visą laiką turėdavo būti keli „must have“: veidrodėlis, piniginė, telefonas, raktai ir nuskausminamieji. Aš be vaistų išvis neidavau iš namų, jeigu kur nors keliaudavau, būtinai įsimesdavau ekstra pakuotę, nes be jų nesijausdavau saugi. Tai, kad galvą skaudės iš ryto, tikimybė būdavo maždaug 50 proc., bet, kad skaudės vakare, po dienos darbų, būdavo 100 proc.“, – prisiminė Simona.

Artėjant link 30-ies, moteriai pasireiškė ir lengvi skydliaukės sutrikimai, dėl kurių jausdavosi nuolatos pavargusi. Taip pat ji nejučia priaugo 15 kg svorio. Buvo nustatyta ir beprasidedanti autoimuninė liga, kurios negydė, nes tokioje ankstyvoje stadijoje bet koks veiksmas laikomas prevencija.

„Kaip vienos valstybinės gydymo įstaigos endokrinologė man pasakė: „Mes čia prevencija neužsiiminėjame“, – šyptelėjo S. Laiconaitė.

Lyg to būtų maža, merginai pasireiškė tokia aknė, kad, jos pačios žodžiais tariant, „net skaudėjo nešioti drabužius – taip stipriai buvo išbertas veidas ir krūtinė“. Randai nuo aknės ant veido liko iki šiol.

Aknei gydyti buvo skirtas ilgas antibiotikų kursas – 6 mėnesius kiekvieną dieną reikėdavo gerti po 2 antibiotikų tabletes, kurios visiškai išžudė žarnyno mikroflorą, kartu su imunitetu ir gebėjimu gamintis laimės hormonams. Dėl to prisidėjo ir depresija bei nemiga.

„Paskutinis signalas buvo, kai ant mano dešinės kojos iššoko maždaug 2 eurų monetos dydžio žaizdelė – ją man niežtėdavo, perštėdavo, nesuprasi, kas darydavosi. Gydymui skyrė hormoninį priešuždegiminį tepaliuką. Kol juo tepdavau, viskas buvo puiku. Nustoju tepti – vėl visi simptomai atsinaujina.

Aš tiesiog jaučiausi labai pavargusi nuo visos tos situacijos. Ji tęsėsi labai ilgai. Bene dešimtmetį kankinausi su lėtiniais uždegimais“, – atviravo jauna moteris.

Simona nuėjo į vieną privačią kliniką ir paprašė ją ištirti nuo galvos iki kojų, pasakyti, kas su ja negerai ir skirti kažkokį gydymą.

„Jie visą mane ištyrė ir sužinojau, kad „laimėjau“ dar dvi loterijas: 4,5 cm skersmens auglį kepenyse ir du mažesnius augliukus, kurie, nors buvo kitose kūno vietose ir mažesni, bet kėlė dar didesnį nerimą. Tas beviltiškumo jausmas buvo didžiulis. Tiesiog mačiau, kaip mano sveikata ridenasi ir griūva kažkur žemyn. Supratau, kad nebegaliu taip visą gyvenimą gyventi. Man netinka visą likusį gyvenimą nuo galvos skausmo gerti vaistus, žaizdelę tepti hormoniniais priešuždegiminiais vaistais, o naujus uždegimus nuolat malšinti antibiotikais – čia ne gyvenimas. Tai nėra normalu“, – įsitikinusi Simona.

Išbandžius naują mitybą prašviesėjo akyse

Kokios verslo svetainės pardavimų nedidina, o mažina?