Internete ne viskas yra tikra ir saugu. Kartais užtenka laiško ar skambučio, jog sukčiai pasiektų tai, ko nori – jūsų pinigus. Pasinaudodami spaudimu, skubinimu ir gan įtikinamomis aplinkybėmis nejučia galite patikėti ir pervesti prašomą pinigų sumą ne tam, kam galvojate, jie keliauja. Arba atskleisti duomenis, kurie palengvins sukčiams darbą – įsilaužimą į jūsų paskyras.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Pašnekovai įvardijo keturias pagrindines apgaules, kurias sukčiai naudoja, siekdami išvilioti jūsų pinigus. Tai skambučiai, laiškai, pasiūlymai investuoti bei neegzistuojančios internetinės parduotuvės, skelbimai. Aptarkime kiekvieną iš šių schemų.

Lietuvos paštas: „naudojami papildomi psichologinio spaudimo veiksniai“

Labai populiarus, visame pasaulyje paplitęs bei kasmet bendrovėms šimtamilijoninius nuostolius sukeliantis sukčiavimo būdas – laiškai su tiksliu nurodymu atlikti mokėjimo pavedimą, pasisavinus direktoriaus tapatybę.

Tačiau ši apgavystė nėra pavojinga tik bendrovėms. Sukčiai neretai taikosi ir į pavienius gyventojus bei siunčia jiems laiškus su panašiu turiniu – su nurodymais atlikti skubius pavedimus ar nurodyti asmens, prisijungimo duomenis.

Lietuvos paštas teigia, jog iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad kas nors gali taip lengvai apsigauti ir atlikti didžiulius (ar mažesnius) mokėjimus, remdamiesi ir patikėdami el. laišku, tačiau reikia turėti mintyje, kad laiškas – tik vienas iš šio sukčiavimo elementų.

Bandant apgauti naudojami ir papildomi psichologinio spaudimo veiksniai – skubinimas, spaudimas. Atlikti tam tikrus veiksmus gali būti raginama pasitelkiant ir teigiamus pažadus – jeigu užduotis bus įvykdyta greitai bei konfidencialiai, darbuotojas sulauks paskatinimo.

„Dažnu atveju, patekus į nerimą keliančią situaciją, sumažėja ar netgi dingsta budrumas, pastabumas. Taip nėra atkreipiamas dėmesys į keistą laiško turinį ar tai, koks tikrasis paštas yra nurodomas po nurodyta netikra pavarde laiško gale. Dažniausiai jis niekaip nėra susijęs su tuo žmogumi ar bendrove, kurios vardu tariamai sukčius rašo“, – teigia pašnekovas.

Skambučiais dar vis gaji sukčiaus apgavystė

Nors apie sukčių skambučius yra kalbama jau labai seniai ir tai kažkam gali pasirodyti pasenę, tačiau, policijos teigimu, šių atvejų dažniausiai vis tiek pasitaiko tarp vyresnio amžiaus žmonių. Sukčiai vis naudoją tą pačią ir seną schemą: skambina ir teigia, jog artimajam nutiko nelaimė – jei nori jam pagelbėti, turi pervesti tam tikrą sumą pinigų.

Policijos teigimu, tai yra antra dažniausia apgavystė, kurią pastaruoju metu tenka tirti nukentėjus žmonėms.

Ne vieną kartą sukčiai naudojo ir SMS žinutes išgauti žmonių asmens duomenis, prisijungimus ar prieidami tiesiogiai prie pinigų banko sąskaitose. Tam kartais, pavyzdžiui, užtenka paspausti nuorodą, kurią tariamai gavote iš banko su prašymu atsinaujinti savo banko programėlę internete. Atsidarę nuorodą ir suvedę savo prisijungimo duomenis, sukčiams atveriate savo banko sąskaitą. Žala kartais būna padaryta negrįžtamai. Kadangi sukčiai greitai persiveda ar išgrynina pinigus.

Investuok – sekantį mėnesį mėgausiesi dvigubu pelnu

Lietuvos bankų ekspertų teigimu pastaruoju metu daugėja investicinio sukčiavimo schemos. Tam, kad sudomintų auką, sukčiai, dažniausiai prisistatantys investavimo bendrovių atstovais, pasiūlo pradėti investuoti nuo santykinai nedidelių sumų, pavyzdžiui, 200 eurų. Bendravimui dažniausiai pasitelkiama „Skype“ programėlė, pokalbis apie investavimą neretai vyksta rusų kalba.

Specialiai sukurtose paskyrose gali būti rodomos suklastotos ataskaitos, iliustruojančios neva labai greitą grąžą, todėl auka raginama investuoti čia ir dabar.

Ne viskas, kas skamba gerai yra gerai, tačiau kartais žmonėms susivilioja tokių pasiūlymų ir pakliūva į sukčių pinkles. Aišku, to žadėto greito pelno taip ir nesulaukia.

Vilioja žemomis kainomis internetinėse parduotuvėse

Ne ką mažiau populiaresnė apgavystė yra neegzistuojančios internetinės parduotuvės ar skelbimai socialiniuose tinkluose.

Sukčiai dažniausiai nurodo gan žemas kainas siūlydami tariamai aukštos kokybės ir žinomų prekės ženklų produktą. Tokiu būdu jie siekia pasipelnyti iš neįtikėtinai mažomis prekių kainomis susigundžiusių gyventojų.

Kartais sukčiai žemas kainas grindžia, jog tai – didysis išpardavimas ar pritaikomos didelės nuolaidos. Apsidžiaugę tokiu pasiūlymu, kartais žmonės praranda budrumą ir nebepastebi detalių. Tai, kad internetinės parduotuvės adresas yra apgaulingas ar nurodyti netikri kontaktai.

Visi pašnekovai pataria stengtis išlaikyti budrumą, kad ir koks gautas pasiūlymas ar daromas spaudimas. Nes naudodamiesi jūsų pažeidžiamumu, sukčiai gali išvilioti nemažas sumas iš jūsų banko sąskaitos. Taip pat priduriama nepasitikėti žmogumi, kuris yra kitame telefono gale. Geriausia visada įsitikinti informacijos patikimumu. Nes kai kada sukčiaus padarytos pasekmės būna negrįžtamos.

Užsakymo nr.: PT_82603325

Sustiprink imunitetą
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos?

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (1)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Delfi Plius DELFI

Po ukrainiečių paviešintų vaizdų – šokas šlovinusiems Rusijos kariuomenę: tai paskutinis lašas (4)

Rusijos karo tinklaraštininkus šokiravo jų šalies kariuomenės nekompetencija, Vladimirui Putinui...

Infliacija krizės dar neatnešė: lietuviai masiškai taupyti nesiima, tačiau įspėjimų jau yra (1)

Infliacijai siekiant aukštumas, gyventojai veržtis diržų ir vartoti mažiau dar neskuba, sako...

Karybos ekspertas: Mariupolio gyventojų laukė žeminanti Kadyrovo čečėnų procedūra (1)

Karybos ekspertas, buvęs Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo karininkas, atsargos...

Po klausimo apie Ukrainą Micičius be žodžių paliko spaudos konferenciją specialiai „Delfi“ iš Belgrado (1)

Jokių abejonių, Ukraina turi solidžią krepšinio bendruomenę, šiuo metu dėmesį telkiančią ne...

Karas Ukrainoje. Prie Donecko ir Luhansko Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė 9 priešo atakas, kovos tęsiasi dar 4 vietose Rusija uždraudė į šalį atvykti JAV prezidentui Bidenui (12)

Ukrainos Jungtinių pajėgų grupuotės spaudos tarnyba „Facebook“ pranešė, kad prie Donecko ir...

Išmaudytas Eurolygos čempionų strategas – apie NBA, finalo „X-faktorių“ ir nutildytus skeptikus specialiai „Delfi“ iš Belgrado

Po pergalingo Eurolygos finalo čempionų ekipos Stambulo „Anadolu Efes“ strategas Erginas...

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Turistų netekusi lietuvių pamėgta atostogų kryptis gerokai apsileido: šiukšlės paplūdimiuose bado akis

Gal trumpam pamirškime Ukrainą ir karą? Žinau, sunku, o gal net ir neįmanoma. Bet pabandykime...

Delfi PliusDainius Sinkevičius

Siaubas, kurio neįmanoma pamiršti: rašyti nemokėjusį 6-metį užkasė prie namų, o kapą apipylė šiukšlėmis (2)

Tai – siaubinga istorija, kurios ją tyrę policijos ir prokuratūros pareigūnai iki šiol negali...

Laukia orų permainos: bus ir nemažai šilumos, ir šalnų (1)

Sekmadienio naktį žemo atmosferos slėgio sūkurys Į Lietuvą atneš drėgnus orus . Dieną jo...

Hegemonas nuverstas: „Lietkabelis“ pirmą kartą istorijoje paliko „Žalgirį“ be LKL finalo (15)

Panevėžio „Lietkabelis“ pakeitė „Betsafe-LKL“ istoriją – pusfinalyje triskart iš eilės...