Ką reikėtų susitarti su jaunuoju internautu?

Tėvai, kurių vaikystėje dar nebuvo kompiuterių, gali skeptiškai vertinti virtualią vaiko veiklą. Bet tai gali būti ne mažiau naudinga, nei žaidimai lauke. Vaikai internete buriasi į bendruomenes, keičiasi informacija, užsiima kūryba ir dalinasi ja su kitais. Tad nevertėtų vaiko varyti nuo kompiuterio. Kur kas geriau su vaiku pasikalbėti apie jo internetines veiklas, ir susitarti, kaip jomis užsiiminėti saugiai.

Visų pirma, pasidomėkite, ką jūsų vaikas veikia internete. Nebijokite paprašyti paaiškinimo, jei žodžiai TikTokas, Discordas ar streamas jums skamba kaip burtažodžiai. Kuo nuoširdžiau paklausinėsite, tuo daugiau vaikas jums pasipasakos. Paprašykite ne tik paaiškinti, bet ir pabandyti! Išmėginus vaiko mėgstamą veiklą, bus kur kas lengviau ne tik įžvelgti jos rizikas, bet ir rasti bendrą kalbą, kaip tų rizikų išvengti.

Nepaisant skirtingų vaikų pomėgių internete, virtualios rizikos išlieka gana panašios. Visuomet svarbu atidžiai rūpintis savo asmeninių duomenų privatumu, ir neatskleisti per daug informacijos. Būtina aptarti interneto anonimiškumą ir komentatorius, bei juose galinčias kilti patyčias. O taip pat, aptarti tėvų įsitraukimą į vaikų internetinę veiklą.

12-metis Simonas V. jau ketverius metus kuria YouTube video turinį. Tėvams, svarstantiems ar leisti, ar neleisti vaikams užsiimti tokia ar panašia veikla, jis pataria: „Pradžiai reikia suprasti, dėl ko jie norėtų neleist. Ar dėl heito (neapykantos, patyčių), psichologinių dalykų, ar dėl kažkokio turinio, kad nematytų kokių žaidimų ar pan. Tai aš rekomenduočiau, jeigu jau tikrai neleisti, tai paaiškint, kodėl, ir nesvarbu, kad vaikui mažai metų, bet vis tiek išaiškint, kad vaikas nepagalvotų “ai, man tiesiog neleido“. O šiaip, jeigu jau leidžia, tada pakalbėti ir apie saugumą, bet ne tiesiog “nedaryk, nedaryk”, o išaiškinti, kad neišduotų per daug.“

Remiantis Simono patarimais, diskusijoms su vaiku rekomenduojame tokius punktus:

• Vardas ar slapyvardis, kaip pasivadinti? Rekomenduokite vaikui susigalvoti slapyvardį, taip bus paprasčiau suvokti, kad yra riba tarp vaiko kasdienybės, ir internetinio personažo.
• Riba tarp viešos informacijos ir asmeninių duomenų. Namų adresas, mokyklos pavadinimas, tėvų darbo vietos: apie ką galima kalbėti, o ką pasilikti sau?
• Kūrybos viešinimo eiga. Kada video parodomas tėvams? Susitarkite, kada vaikas parodo tai, ką sukūrė. Rekomenduojamas variantas yra leisti vaikui kurti pačiam, bet kūrybą į internetą įkelti kartu su tėvais.
• Kūrybos privatumo nustatymai: „viešas“ („public“), „privatus“ („private“). Kam rodyti pirmuosius kūrinius? Tėvams, draugams, ar visiems? Pasiūlykite vaikui privatumą keisti palaipsniui. Iš pradžių rodykite tik artimiesiems, tuomet geriausiems draugams, ir tik tuomet, jei užsidegimas neblės, kurti ir viešą turinį.
• Komentarai. Įjungti, ar išjungti? Komentarai gali padėti gauti padrąsinimų ar idėjų, bet jie taip pat gali suteikti erdvę patyčioms. Tad svarbu apsispręsti dėl komentarų funkcijos naudojimo arba išjungimo.
• Komentarai ir patyčios. Kaip elgtis? Net ir išjungus komentavimo funkcijas, vaikai savo nuomonę gali išreikšti kitose platformose, arba mokykloje tiesiai į akis. Svarbu suprasti, kad kūryba gali sulaukti ne tik teigiamų, bet ir priekabių, įžeidžių vertinimų. Aptarus tai iš anksto, galima suplanuoti ir kaip į tai reaguoti, kad nebūtų taip skaudu.
• Su kuo galima pasitarti? Stenkitės vaikui parodyti, kad palaikote šią idėją. Kad galite padėti su jos įgyvendinimu. Nebūkite tik cenzūruojančiu rimtu suaugusiuoju. Kuo lanksčiau ir nuotaikingiau įsitrauksite į šiuos procesus, tuo labiau vaikas jumis pasitikės, ir pasidalins savo idėjomis bei iššūkiais.

Užsakymo nr.: PT_85066589