Konspiracijos teorijas žmonės kuria jau šimtmečius. Jos kelia įvairiausius visuomenei rūpinčius klausimus ir jiems randa pačius netikėčiausius paaiškinimus. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto politinės komunikacijos ekspertas dr. Viktor Denisenko teigia, kad žmonės dažnai yra linkę ieškoti paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus, o sąmokslo teorijų kūrėjai būtent šį poreikį ir patenkina.
„Pagrindinis sąmokslo teorijų patrauklumas yra tame, jog jos labai paprastai paaiškina sudėtingus procesus, į kuriuos žmonės tiesiog tingi gilintis. Žmonėms patinka, kad jiems pasakoma „kas kaltas“ dėl vienos ar kitos situacijos. Labai dažnai toks polinkis į konspirologiją yra susijęs su nepasitikėjimu kitais – pirmiausiai, valdžia ar visuomeninėmis institucijomis,“ – sako dr. Viktor Denisenko.
Sąmokslo teorijos – atpažinti nesunku, bet vis tiek norisi tikėti
Konspiracijos teorijos vienaip ar kitaip liečia tas pačias temas: tam tikros organizacijos slaptas noras dominuoti pasaulyje, kažkieno noras įgyti daugiau galios ar turtų. Remiantis tokiais mitais gimsta įspūdingos istorijos, į kurias įsitraukia tūkstančiai žmonių.
Dažnai kosnpiracijos teorijų kūrėjai siekia visuomenėje pasėti baimę, paniką. V. Denisenko teigia, kad vienas dažniausių sąmokslo teorijos bruožų – manipuliacija žmonių jausmais.
„Jeigu žmogus nepasitiki valdžia, galvoja, kad ji gali bandyti jam pakenkti, tai jis ir priima bet kokią sąmokslo teoriją apie valdžios suokalbį prieš visuomenę. Lietuvoje mes turėjome gerą pavyzdį su vadinamuoju „pedofilų klanu“. Dabartinis visuomenės nepasitenkinimas ribojimais, susijusiais su koronaviruso pandemija, išsilieja į sąmokslo teoriją, kad jokio COVID-19 neegzistuoja ir jis yra išgalvotas tik tam, kad valdžia galėtų kontroliuoti žmones, apriboti jų teises,“ – komentuoja politinės komunikacijos ekspertas V. Denisenko.
Išgalvotų istorijų veiksmas tokiose teorijose visada vyksta slaptai, slepiant šokiruojančius faktus nuo visuomenės. Dėl to šios priežasties tokios teorijos niekada negali būti paneigtos, nes informacija apie jas yra tariamai slepiama. Vis dėlto, reikėtų suprasti, kad galimybė, jog maža išrinktųjų grupė, valdo visą visuomenę, jai to nežinant, yra niekinė.
Kitas svarbus aspektas – „mes“ ir „jie“ išskyrimas. Sąmokslo teorijų kūrėjai visuomet išskiria gerąją ir blogąją pusę, o savo teoriją pateikia kaip blogosios jėgos norą susidoroti su gerąja puse. Blogiukais tokiose istorijose dažnai tampa politikai, pramogų pasaulio įžymybės, turtingi asmenys, o nuskriaustaisiais – plačioji visuomenė.
Socialiniai tinklai – ypač patogi terpė sklisti nepatikimoms naujienoms. Trumpos žinutės, dažnai iš bendro konteksto ištrauktos mintys, nenurodyti šaltiniai – tai tik keli patikimumo trūkumai, dėl kurių nereikėtų skubėti tikėti socialiniuose tinkluose matomomis naujienomis ir jomis dalintis.
Tikrindami informaciją, dėmesį atkreipkite į šiuos aspektus
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto politinės komunikacijos ekspertas sako, kad vieno paprasto būdo, kaip atpažinti sąmokslo teoriją, nėra, tačiau padėti gali sąmoningumas ir kritiškas mąstymas. „Svarbu suprasti, kad sudėtingus procesus lydi daugybė skirtingų aspektų, tad paprastas tų procesų paaiškinimas dažniausiai būna klaidingas,“ – sako V. Denisenko.
„Susidūrus su bet kokia informacija, pirmiausiai reikia įvertinti jos šaltinį. Esminis klausimas čia – ar šaltinis yra patikimas? Taip pat, kuo daugiau skirtingų, nepriklausomų vienas nuo kito, patikimų šaltinių patvirtina informaciją – tuo ji yra patikimesnė,“ – pataria ekspertas.
Jei akis užkliuvo už ryškaus reklaminio skydelio, atkreipkite dėmesį į jo dizainą. Sukčiai reklaminiuose skydeliuose dažnai naudoja žymių žmonių citatas, išgalvotų mokslininkų ar daktarų rekomendacijas ar kitokią kontraversišką informaciją. Tokie reklaminiai skydeliai dažnai būna prastos kokybės, skurdaus dizaino, juose esančiame tekste neretai pasitaiko klaidų.
Jei pamatytas reklaminis langelis nukreipia jus į svetainę, kurios adresas neatitinka jūsų ieškomos svetainės adreso, tai rodo, kad svetainė gali būti pavojinga. Dažnai tokių svetainių kūrėjai sukuria tik titulinį puslapį, kuriame pateikia dėmesį patraukiančią informaciją, o tuomet nukreipia į kitus puslapius, per kuriuos bando gauti kortelių duomenis ar kitą jautrią informaciją. Atsidarę svetainę, atkreipkite dėmesį į pavadinimą, ar jame nėra klaidų, kaip atrodo svetainė. Dauguma naršyklių identifikuoja nesaugias svetaines ir nuorodos eilutėje praneša, kad svetainė yra nesaugi.
„Jeigu kur nors internete matote, kad rašoma, jog „mokslininkai nustatė“ kokį nors gluminantį dalyką, būtų gerai pažiūrėti, ar apie tai pranešė patikimos žiniasklaidos priemonės, o dar geriau rasti pirminį šaltinį, t. y. mokslinį straipsnį, kuriuo remiamas pranešimas, ir pačiam paskaityti. Suprantu, kad tai jau yra tam tikras darbas, kuris reikalauja ir laiko bei tam tikrų gebėjimų. Tačiau bent jau pačią svarbiausią jūsų požiūriu informaciją patartina tikrinti nuodugniai, nepagailėti tam laiko,“ – komentuoja V. Denisenko.
Užsakymo nr.: PT_85228235
