Estijos nepriklausomybės diena: ko galima pasimokyti iš E-stijos

Pradeda anksti

Estijos sėkmės pamatai sudėti seniai. Atgavus nepriklausomybę ir pertvarkant šalį, nuspręsta pasitelkti kuo daugiau technologinių sprendimų. Tai leido taupyti pereinant tiesiai prie modernių paslaugų.

Teikti jas Estija pradėjo dar 1997 m. Tada internetu naudojosi mažiau nei trečdalis gyventojų. Pasitelktos įvairios priemonės: 10% žmonių nemokamai apmokyti naudotis kompiuteriu ir internetu, 2000 m. kompiuteriai tapo prieinami visose mokyklose. Dabar vaikai pradeda mokytis programavimo jau septynerių, mėginama mokymą pritaikyti ir dar jaunesniems. Technologinė pažanga, anksti pasiekusi Estiją, anksti pasiekia ir kiekvieną jos pilietį.

Žengdama technologijų keliu, Estija buvo nuosekli. Skaitmenizuoti sveikatos duomenys, pereita prie elektroninių receptų, pasiūlytas saugus ir patikimas virtualus asmens dokumentas.

Šiuo metu e-paslaugos Estijoje išvystytos tiek, kad juokaujama - šalyje virtualiai negalima tik susituokti. Pastangos skaitmenizuoti visuomenę atsipirko – technologiškai išsilavinę piliečiai įkūrė tokius verslo gigantus kaip „Skype“, „Hotmail“ ar „TransferWise“, o praėjusiais metais Estijoje duomenų apdorojimo padalinį įkūrė „Amazon“.

Sukrėtimai padėjo tobulėti

Nors šiandien Estijos pastangos vertinamos kaip sėkmė, technologinio augimo kelias nebuvo vien rožėmis klotas. 2007 m. šalį sukrėtė Bronzinio kario incidentas, kuomet po nesutarimų dėl sovietmečio palikimo, Estijos viešųjų paslaugų, bankų ir žiniasklaidos priemonių sistemas užplūdo didžiulis srautas užklausų. Jas automatiškai generavo robotizuotas kompiuterių tinklas (angl. botnet). Trūkinėjo bankinių paslaugų teikimas, institucijų susirašinėjimas el. paštu, naujienų platinimas. Bronzinio kario incidentas laikomas pirmąją, galimai priešiškos valstybės remiama, virtualia ataka prieš kitą šalį.

Su iššūkiu Estija susidorojo sėkmingai – paslaugų teikimas buvo atstatytas, pradėti tarptautiniai tyrimai, sustiprintos institucijos ir teisinė bazė. Atvirai apie egzistuojančias saugumo spragas ir atliktus veiksmus komunikavusi Estija tapo kibernetinio saugumo lydere. Šioje srityje ji padeda tobulėti Europos Sąjungos ir NATO partnerėms. Kilusi grėsmė neparklupdė Estijos ir padėjo pasiruošti ateičiai.

Lyderystės pavyzdys

Iš įgytos patirties Estija pasimokė. Taline įsteigtas NATO kibernetinio saugumo kompetencijos centras (Lietuvoje turime NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą), paruoštos rekomendacijos, kaip teisės normas pritaikyti virtualaus puolimo atveju.

Greta politinių ir teisinių žingsnių, Estija drąsiai imasi netradicinių sprendimų. Ji pirmoji panaudojo Blockchain technologiją piliečių duomenų kodavimui ir saugojimui, viena pirmųjų Europos Sąjungoje leido už automobilio stovėjimą mokėti SMS žinute, o prieš du metus pirmoji ES suteikė teisę šaligatviais važiuoti maisto pristatymo robotams.

Šiandien Estija pirmauja elektroninių paslaugų ir kibernetinio saugumo srityse. Skaičiuojama, kad skaitmeninius sprendimus iš estų perėmė trečdalis pasaulio valstybių. Sėkmės paslaptis – pasiruošimas tiek visos valstybės, tiek asmens lygiu, atvirumas bei drąsa.

Tam pritaria ir Viešosios politikos ir vadybos instituto vyriausiasis duomenų analitikas Lukas Pukelis, Estijoje praleidęs 6 metus ir turėjęs galimybę stebėti jos augimo kelią: „Atvirumas naujovėms – svarbiausias faktorius. Svarbu susitaikyti su kaita: „gyvai“ valstybės teikiamų paslaugų mažės, todėl atidėlioti mokymąsi naudotis technologijomis priežasčių nėra.“

Minėdami Estijos nepriklausomybės atkūrimo dieną, pasidžiaukime kaimynų sėkme. Išbandykime prieinamas elektronines paslaugas ir patirtimi pasidalinkime su aplinkiniais ir artimaisiais.

Užsakymo nr.: PT_85018941