Ar tėvai turėtų stebėti savo vaikų veiklą internete?

Skaitmeninės technologijos užima vis didesnę vietą žmogaus gyvenime. Prie ekranų dirbame, bendraujame ir pramogaujame. Vaikams ir paaugliams tai savaime suprantama – technologijos juos supa nuo pat lopšio, todėl jie drąsiau ir greičiau perpranta inovacijas, ir noriai jomis naudojasi. Jų virtualiame pasaulyje vietą suranda žaidimai, socialiniai tinklai, vaizdo įrašai.

Svarbu paminėti, kad „sėdėjimo prie kompiuterio“ neturėtume piešti vien juodomis spalvomis: vaikai ir paaugliai internete ieško informacijos, mokosi, plečia akiratį, bendrauja.

Deja, drąsa ir naudojimosi įgūdžiai nebūtinai reiškia brandų ir atsakingą elgesį. „Dauguma programėlių turi minimalius amžiaus reikalavimus, kad būtų galima jose susikurti profilį. Tokios taisyklės sukurtos ne veltui, mažesni vaikai negali numatyti kylančių rizikų ir kokios bendravimo pasekmės gali ištikti.“ - įspėja organizacijos „Gelbėkit vaikus“ programų vadovė, psichologė Laura Milčienė.

Kad naudotis technologijomis sektųsi sklandžiau, suaugusieji turėtų suprasti ir įvertinti grėsmes, ir padėti vaikams spręsti iškilusius sunkumus.

Grėsmės ir iššūkiai

Internete, kaip ir fiziniame pasaulyje egzistuoja įvairių grėsmių. Į kibernetinę erdvę persikelia ne tik problemos, pažįstamos iš realaus pasaulio – joje atsiranda ir puokštė naujų.

Saugumo specialistai tėvus įspėja dėl tokių vaikams kylančių pavojų kaip patyčios elektroninėje erdvėje, sukčiavimas (angl. scam), tapatybės pasisavinimas, dalinimasis intymiomis nuotraukomis (angl. sexting), bendravimas su nepažįstamais ar pavojingais asmenimis. Internete nepilnamečiams gali būti prieinama suaugusiesiems skirta informacija, virusai ir kenkėjiškos programos. Ir vaikams, ir suaugusiems sunku atsispirti ir riboti internete praleidžiamą laiką.

Toks platus ratas galimų pavojų tėvus gali gąsdinti, piktinti. Noras apsaugoti vaikus ir užsitikrinti ramybę gali paskatinti atsisukti į draudimus ir kontrolę: reikalauti prieigos prie slaptažodžių, nuotraukų, žinučių.

Deja, tokie auklėjimo būdai gali sukelti ir neigiamų pasekmių: didėja vaikų noras slapstytis ir meluoti, suprastėja santykiai, krenta pasitikėjimas. Tai gali atvesti prie didesnių problemų: ištikus rimtesnei bėdai, vaikas nedrįs kreiptis paguodos ar patarimo.

Taip pat, kontroliavimas gali įtvirtinti žalingą įsitikinimą, jog tarp mylinčių žmonių privatumas nereikalingas, o dėl kilnių tikslų pateisinamas ir šnipinėjimas. „Privatumas yra dalykas, kurio vaikas taip pat mokosi. Vaikui augant, jo privatumo ribos taip pat turėtų augti.“ - primena L. Milčienė.

Tinkamai pasirinktos auklėjimo priemonės turėtų padėti ugdyti įgūdžius ir savybes, leidžiančius vaikams savarankiškiau įvertinti pavojus ir pasekmes bei atsispirti pagundoms.

„Tėvų tikslas - sukurti struktūruotą ir šiltą aplinką vaikui augant, jie tarsi mokytojai, vedantys vaikystės keliu ir suteikiantys reikalingų žinių ir įgūdžių. Paauglystėje kontrolės poreikis turėtų mažėti ir atsirasti pagarbus stebėjimas per atstumą, bet to nederėtų painioti su nesidomėjimu vaiku ir jo interesų sritimis.“ - sako „Gelbėkit vaikus“ psichologė.

Pagrindiniai principai

Kadangi šeimos ir vaikai labai skirtingi, sudėtinga rasti universalų receptą visiems. Veiksmingas taisykles gali atrasti kiekviena šeima. Vis dėlto, yra keletas principų, padedančių pasiekti saugumo tikslus kartu išsaugant artimus santykius ir vaiko privatumą.

Saugumas internete šiandien – tokia pat svarbi tema, kaip saugumas gatvėje. Nebijokite ja kalbėtis, pradėti tai daryti iškart, atsiradus poreikiui: „Kai vaikas pradeda naudotis įrenginiais, tokiais kaip išmanusis telefonas, plančetė ar telefonas, kuriuose naudojamas internetinis ryšys, jau turi žinoti ir su jų naudojimu susijusias taisykles,“ - teigia L.Milčienė.

Psichologės teigimu, pagrindiniai klausimai, kuriuos reikėtų aptarti, yra šie: kas yra saugus / nesaugus bendravimas, su kuo galima bendrauti, ko vengti, apie ką iš karto informuoti tėvus.

Susipažinkite su technologijomis, puslapiais ir programėlėmis, kurias naudoja vaikas. Jei kažko nežinote ar nesuprantate, nebijokite tai parodyti pasiteiraudami ar paprašydami pagalbos. Taisykles ir sprendimus aptarkite kartu, paaiškinkite, kodėl svarbu jų laikytis.

Taisykles pasirinkite pagal vaiko amžių. Mažesniems vaikams reikia daugiau priežiūros, jų elgesį galima sėkmingiau koreguoti techninėmis priemonėmis – specialiomis programėlėmis, leidžiančiomis naudotis telefonu tik tam tikrą laiką, bei filtrais, trukdančiais pasiekti suaugusiesiems skirtą turinį. „Vienokias taisykles taikysime pradinukui, kitokias vyresniam paaugliui, bet visais atvejais jos turi būti.“ - pabrėžia L. Milčienė.

Jei telefonas naudoja „Android“ operacinę sistemą, dažniausiai tėvai renkasi lengvai suderinamą „Google Family Link“ arba kiek griežtesnę „ESET Parental Control“ programėlę. „Apple“ išmaniuosiuose telefonuose jau įrašyta „Screen Time“ programa, kuri taip pat leidžia naudotis visomis išvardintomis galimybėmis. Visos šios programėlės turi automatinius turinio filtrus, tačiau tėvai visada gali tam tikras svetaines į nepageidaujamųjų sąrašą įtraukti savo nuožiūra.

Svarbiausia lygties dalis – asmeninis pavyzdys. Vaikai mokosi iš jūsų darbų, o ne žodžių, todėl atkreipkite dėmesį, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose, kuo ten dalinatės ir ar virtualioje erdvėje bendraujate ne mažiau mandagiai, nei akis į akį.

Užsakymo nr.: PT_85066587