„Krevetės yra gana įnoringi gyvūnai, todėl užsiimant jų auginimu nuolat atrandama kas nors naujo. Pačioje pradžioje tiesiog stengėmės įsisavinti praktines žinias, kaip sėkmingai išauginti krevetę iš lervos iki rinkai tinkamo dydžio, ko tam reikia. Natūralu, neapsiėjome ir be nesėkmių. Dabar, po kelerių metų, jau galime sakyti, kad esame sukaupę reikiamų žinių ir labiau perpratę krevetes“, – sako Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr. Nerijus Nika.
Krevetėms pavojingas stresas
Akvakultūros eksperimentinė bazė Klaipėdoje pradėjo veikti 2018 m. Ją, pasinaudojęs Europos Sąjungos skiriama finansine parama, įsteigė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, bendradarbiaudamas su KU.
Pasak dr. N. Nikos, krevetėms auginti pirmiausia reikalinga sudėtinga recirkuliacinė sistema.
„Sistemoje vanduo cirkuliuoja uždaru ciklu. Jis yra valomas, pašalinant krevečių šalinimo produktus, nesuėstą pašarą, dezinfekuojamas, prisotinamas deguonimi. Be to, vanduo turi būti tinkamo druskingumo, tam naudojamas specialus druskos mišinys, leidžiantis atkurti vandenyno vandens sudėtį. Svarbi ir vandens temperatūra“, – aiškina pašnekovas.
Yra skaičiuojama, kad iki vartojimui ir rinkai tinkamo dydžio krevetės paprastai užauginamos per 4-6 mėnesius. Dr. N. Nika sako, kad pirmasis auginimo ciklas užtruko panašiai – 5,5 mėnesio, per šį laiką krevetės nuo lervos užaugo iki 24-25 g svorio. Vėliau tobulinant priežiūrą, šėrimą ir kitus parametrus, laikotarpį pavyko sutrumpinti – paskutinis auginimo ciklas užtruko tik 3 mėnesius.
Mokslininkas pasakoja, kad krevetės itin jautrios ne tik aplinkos sąlygoms ar maisto trūkumui, bet ir stresui.
„Viena iš mūsų tyrinėjimo sričių yra streso vertinimas ir sprendimų jam sumažinti ieškojimas. Į tai mes įtraukiame savo studentus kurie tiesiogiai dalyvauja technologijos tyrimų ir vystymo procese, tuo pačiu renka duomenis savo moksliniam darbui. Stresą krevetėms gali sukelti trikdymas, staigūs vandens temperatūros pokyčiai, nepakankamas maisto kiekis ir dėl to sustiprėjantis kanibalizmas, o nuo streso šie vėžiagyviai gali net mirti.
Laboratorijoje mokslininkai vysto ir unikalias technologijas. Viena tokių – „krevečių bokštas“, šalies mokslininkų sukurtas įrenginys, leidžiantis sutaupyti erdvę ir auginti didesnį kiekį krevečių.
„Krevetėms reikia ne vandens gylio, o jo paviršiaus ploto. Šiuo metu testuojama technologija kaip tik ir leidžia išspręsti vietos trūkumo ir vandens praradimo problemas, nes krevetės auginamos keliais sluoksniais, tarsi bokšte. Tai leidžia tikėtis didesnio produktyvumo ir mažiau sąnaudų, kas yra itin aktualu verslui“, – aiškina mokslininkas.
N. Nika sako, kad „universitetinių“ krevečių prekyboje nėra, nes pagrindinis tikslas – ne realizuoti krevetes, bet pilnai perprasti jų auginimo ypatumus ir vėliau įgytas žinias konsultacijų metu perduoti verslui, kuris ir galėtų vykdyti tokią veiklą.
Jo teigimu, Vakarų Lietuvos regionas turi neblogų perspektyvų šioje srityje, nes čia yra dideli geoterminio vandens, turinčio daug druskų ir sudėtimi panašaus į jūros vandenį, ištekliai. Geoterminį vandenį galima būtų panaudoti vandeniui sūrinti, tuo tikslu yra atliekami bandymai. Be to, geoterminis vanduo galėtų būti pasitelktas ir vandens, kuriame auginamos krevetės, pašildymui, tad tai būtų tvarus ir ganėtinai pigus energijos šaltinis.
Keturi bandymų metai
Kaišiadorių rajone įsikūręs ūkis „Local Ocean“ yra vienintelis, auginantis krevetes ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Imtis tokios idėjos ūkio įkūrėjus paskatino noras pasiūlyti ne šaldytas, o šviežias, tarsi ką tik Ramiajame vandenyne pagautas jūros gėrybes.
Ūkio vadovas Christophe Legrand prisimena, kad 2016 m. jo verslo partneris Eimantas Sipas perskaitė straipsnį apie krevečių pramonę, jos žalą aplinkai ir šioje pramonės šakoje Azijoje dirbantiems žmonėms. Azijoje tūkstančiai hektarų vandenyno pakrantėse esančių mangrovių miškų naikinami, verčiant juos į krevečių ūkius, o žmonės dirba už centus. Į Europą kasmet importuojama apie 400 tūkst. tonų šaldytų krevečių už daugiau nei 2 mlrd. eurų.
„Tai privertė susimąstyti. Ėmėmės projekto neturėdami patirties, bet tikėdami, kad galime tai padaryti. Europoje neįmanoma auginti krevečių atviroje erdvėje, kaip Azijoje ir Pietų Amerikoje, nes nėra svarbiausio faktoriaus – tropinių orų. Tačiau Lietuva yra šalis, kurioje galima realizuoti idėjas. Čia reikalingos mažesnės pradinės investicijos, nedideli mokesčių tarifai, žemė kaimiškose vietovėse vis dar pigi, o žmonės išsilavinę ir darbštūs“, – šypsosi pašnekovas.
Vis dėlto Ch. Legrand atvirauja, kad įgyvendinti idėją nebuvo labai paprasta. Krevetės yra subtilūs gyvūnai, ne kaip karpiai ar šamai, jų auginimas reikalauja nuolatinės priežiūros, daug žinių, mąstymo ir nuolatinio mokymosi. Kad jos augtų sėkmingai, būtina tam tikra vandens cirkuliacija, temperatūra, cheminė ir mikrobiologinė vandens sudėtis, atitinkanti tropinių vandenynų vandenį.
Įkūrėjai samdėsi mokslininkus konsultantus, pagal jų suteiktą informaciją projektavo ūkį, jį pastatė už savo santaupas. Vis dėlto iš pirmo karto projektas nepavyko ir trejus metus buvo stengiamasi perprasti, kaip tinkamai auginti krevetes. Tobulinant procesus, įveikus koronaviruso pandemijos iššūkius atėjo sėkmė – nuo 2020 m. pabaigos ūkyje užaugintos krevetės tiekiamos į prekybos centrus ir restoranus.
Lietuvos gyventojai krevetes mėgsta
Ūkio vadovas sako, kad vietoje užaugintų krevečių pardavimai Lietuvoje auga. Gyventojai atranda vietines krevetes ir pradeda suprasti skirtumą tarp jų ir pigių šaldytų krevečių, net jei pastarosios yra dvigubai pigesnės.
Vilniaus Valdovų rūmuose įsikūrusio restorano „Valdovai“ virtuvės šefas Rokas Jarašūnas sako, kad Lietuvoje krevetės tikrai yra mėgstamos, o restorano lankytojai džiaugiasi galimybe paragauti patiekalų su vietiniame ūkyje išaugintomis jūros gėrybėmis.
„Krevetės yra iš tų jūros gėrybių, kurios lengvai suprantamos. Žmonės pripratę prie jų skonio ir net gali įvertinti kokybę, tekstūrą, dydį. Be to, krevetės Lietuvos gyventojams jokia naujiena – Bonos Sforcos knygoje rašoma, kad ant mūsų bajorų stalų būdavo ir krevečių, ir krabų, ir omarų. Kas yra nauja, tai kad šiandien aukščiausios kokybės krevetės auginamos Lietuvoje“, – sako R. Jarašūnas.
Pasak virtuvės šefo, krevetės yra labai maistingos. Jos sudarytos iš gryno baltymo, taip pat turi ir vandens. Šis krevetes šaldant plečiasi ir keičia raumens tekstūrą bei struktūrą, todėl nešaldytos krevetės tiek skoniu, tiek šviežumu yra geresnės už šaldytas.
„Pavyzdžiui, mes restorano svečiams patiekiame termiškai neapdorotų krevečių karpačio, nes gauname jas iš ūkio vos poros valandų šviežumo. Be to, aš žinau, kad kiekviena krevečių partija yra patikrinta veterinarijos specialistų, kad tose krevetėse nėra bakterijų ar kirminų, žinau, kaip jos auginamos. Esu šimtu procentų garantuotas, kad restorano svečiai valgys saugų ir aukščiausios kokybės maistą“, – pasakoja virtuvės šefas.