Projekto tikslas – atkreipti dėmesį

Praėjusiais metais Šakių mieste prasidėjęs ir iki šiol tebesitęsiantis projektas „Negalią turinčių asmenų ir jų šeimos narių integracija į visuomenę“, skirtas skatinti socialinę atskirtį patiriančių bei negalią turinčių žmonių ir jų šeimos narių integraciją bei didinti jų užimtumą.

Šakių miesto vietos veiklos grupės projektų koordinatorė Milda Žemaitienė sako, kad iniciatyvos idėja kilo kuriant vietos veiklos grupės strategiją. Buvo vertinama, kokių paslaugų bendruomenei reikėtų labiausiai. Vieni pirmųjų savo idėją pateikė šio projekto iniciatoriai sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“.

Projekte dalyvauti kviečiami žmonės su skirtinga negalia ir jų šeimos nariai, jiems siūloma didelė veiklų įvairovė. „Dalyviai lankosi užsiėmimuose baseine, eina į sporto klubą. Rengiamos ir muzikos, vaško darbų, rankdarbių terapijos. Taip pat buvo organizuota savaitę trukusi išvyka į pajūrį, kur žmonės taip pat buvo kviečiami įsitraukti į įvairius užsiėmimus. Projekto pabaiga turėtų būti pažymėta visiems skirtu baigiamuoju koncertu“, – pasakoja M. Žemaitienė.

Pasak jos, vienas iš pagrindinių projekto tikslų yra įvertinti ir suteikti dėmesį ne tik negalią turintiems žmonėms, bet ir jų šeimos nariams. „Dažnai žmones su negalia prižiūrintys artimieji būna tarsi nuskriausti, jiems skiriama mažiau dėmesio. Todėl kviesdami įsitraukti į siūlomas veiklas norime paskatinti ir negalią turinčių asmenų šeimos narius, kurie artimųjų priežiūrai bei globai skiria visa savo dėmesį ir laiką.“

Džiaugiasi užsimezgusia bendryste

Vienas iš projekto savanorių, treneris Vytas Dielininkaitis padeda žmonės su negalia dalyvauti fizinio aktyvumo užsiėmimuose. Treneris prie iniciatyvos prisidėjo dar praėjusiais metais ir tikina, kad kol dalyviai turės noro, tol dirbs ir toliau.

Pasak jo, sprendimas savanoriauti yra natūralus, nes kiekvieną dieną ir taip savo darbu padeda kitiems žmonėms. „Įsitraukimas į savanorišką veiklą buvo iššūkis, tačiau bendravimas su projekto dalyviais yra įdomi ir pamokanti patirtis. Sekasi išties gerai, nes prie veiklų žmonės jungiasi noriai, matome ir padarytą pažangą. Pavyzdžiui, viena iš projekto dalyvių ėmė lankytis treniruočių salėje papildomai.“

V. Dielininkaitis pasakoja, kad užsiėmimų metu žmonės su negalia turi galimybę bendrauti, išmokti naudotis treniruokliais, lavinti judesius, palaikyti bendrą fizinį krūvį. Be to jis pastebi, kad lankymasis treniruotėse leidžia dalyviams pakeisti aplinką, o tai daro teigiamą poveikį jų emocinei būsenai.

Projekto savanoris sako, kad drauge su žmonėmis, turinčiais negalią, vykdomos veiklos primena, kaip svarbu džiaugtis tuo, ką turime. Pašnekovas pasakoja, kad pavyko užmegzti tvirtus ryšius su projekto dalyviais. Pasak jo, žmonių entuziazmą ir motyvaciją parodo ir aktyvus dalyvavimas treniruočių procese net ir sugriežtinus COVID-19 sukeltos pandemijos valdymo reikalavimus. „Prasidėjus karantinui treniruotes filmavau ir vedžiau nuotoliniu būdu. Bijojau, jog turimas įdirbis nutrūks, tačiau pamačiau, kad dalyviai ir toliau jungėsi, sportavo – jiems tai smagu.“

Trenerio nuomone, svarbiausia yra žmonių su negalia ir drauge su jais dirbančių specialistų noras įsitraukti į bendras veiklas. Pasak jo, projekto suteikiamos galimybės svariai prisideda prie didesnės žmonių su negalia integracijos visuomenėje. „Užsiėmimų metu stengiamės neišskirti žmonių, turinčių negalią, jie treniruojasi drauge su visais kitais. Projekto dalyviai turi galimybę stebėti kitus žmones, atkartoti jų judesius, bendrauti. Tai puiki integracija į aplinką“, – teigiamais veiklų, skirtų žmonėms su negalia, rezultatais džiaugiasi V. Dielininkaitis.

Dalyvių skatinti nereikia

Projekto koordinatorė M. Žemaitienė džiaugiasi, kad žmonės su negalia ir jų šeimos nariai į siūlomas veiklas įsitraukia itin noriai. „Man labiausiai įsiminė didelis žmonių noras dalyvauti projekte. Kartais koordinuodami kitas iniciatyvas susiduriame su problema, kad sunku surasti dalyvius, juos reikia specialiai kviesti. Tuo tarpu įgyvendinant šį projektą to daryti nereikėjo“.

Žmonių su negalia ir jų šeimos narių užimtumo svarbą rodo ir gausus projekto dalyvių skaičius. „Kviečiant dalyvius į šį projektą net nereikėjo reklamos. Žmonės iš lūpų į lūpas, vieni kitiems perdavė informaciją. Todėl vietoj užsiėmimams planuojamos 1 dalyvių grupės, dažnai surinkdavome 2-3“, – įspūdžiais dalijasi M. Žemaitienė.

Pašnekovė svarsto, kad projekto populiarumą didina ir problema, jog mažesni miestai susiduria su veiklų ir užsiėmimų, skirtų žmonėms su negalia bei jų šeimos nariams, trūkumu. Taip pat galimybes skatinti aktyvesnę šių žmonių integraciją kliudo ir ribotos finansinės galimybės.

„Šis projektas naudingas, nes suteikia tam tikrą paslaugų ratą nemokamai. Dažnai žmonės su negalia ir jų šeimos nariai atsiduria tarsi užburtame rate. Artimieji slaugo neįgaliuosius, tuomet atsiremiama į problemą, jog lėšų papildomai kažkur išvykti ar apsilankyti baseine, sporto klube neužtenka. Žmonėms reikalinga socializacija, integracija, išėjimas iš namų ir galimybė praplėsti savo akiratį“, – mintis dėsto projekto koordinatorė.

Rekomenduoja prisijungti

Projekte drauge su negalią turinčiu sūnumi dalyvavusi Dalija Guogienė dalijasi įspūdžiais apie vasarą vykusią kelionę į pajūrį. Pašnekovė pasakoja, kad išvykos metu taip pat savanoriavo. Ji padėjo kitiems projekto dalyviams spręsti kasdienius buities klausimus, lydėjo juos prie jūros, o subjurus orui dalyvavo ir užsiėmimuose bei dirbtuvėse.

Ji sako, kad sužinojusi apie galimybę prisijungti prie organizuojamos išvykos nesuabejojo, nes jau buvo pasiilgusi kelionių. „Dėl karantino užsisėdėjome, todėl tiek man pačiai, tiek artimajam su negalia jau norėjosi iškišti nosį iš namų. Prasidėjus pandemijai tai daryti bijojome, laikėmės ramiai, o šiemet truputį įsidrąsinome.“

Labiausiai projekto dalyvę ir jos sūnų pradžiugino galimybė pakeisti aplinką, aplankyti jau senokai matytą jūrą bei pabendrauti su įvairiais žmonėmis. D. Guogienė džiaugiasi projekto dalyvių bendruomeniškumu, tarpusavio pagalba. „Prie jūros keliavo žmonės su įvairia negalia, ne visi iš jų turi vienodas galimybes išeiti iš namų, bendrauti su kitais žmonėmis. Todėl svarbiausia yra buvimas tarp įvairių žmonių, socializacija ir akiračio praplėtimas.“

Kadangi iniciatyvos metu siekiama atkreipti dėmesį ne tik į negalią turinčius asmenis, bet ir jų šeimos narius, namuose du artimuosius su negalia globojanti D. Guogienė sako, kad šie lūkesčiai pasiteisino. Pasak jos, dalyvavimas projekte atnešė vien teigiamas emocijas, todėl rekomenduoja į veiklas įsitraukti ir kitiems. „Kelionės metu dalyviams nereikėjo rūpintis nei apgyvendinimu, nei maitinimu. Nuo mūsų tarsi nusirito papildomų rūpesčių ratas. Todėl laikas visiems praėjo labai smagiai. Buvo gera matyti švytinčias artimo žmogaus akis“, – šiltais prisiminimais dalijasi pašnekovė.

Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.

Užsakymo nr.: PT_88399103