Vyriausybės kanclerio pavaduotojo Almino Mačiulio teigimu, į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimas yra nuolatinis procesas. Valstybės tarnyboje rengiant teisės aktus, projektus ar kitus svarbius dokumentus orientacija į rezultatą, gebėjimas jį įvertinti, numatyti galimas kliūtis yra labai svarbus ir aktualus. Dėl to buvo nuspręsta vykdyti projektą, kurio tikslas – siekti efektyvesnių bei rezultatyvesnių strateginių sprendimų valstybės valdyme.

Projekte žinias gilino ir kompetencijas tobulino daugiau nei 1000 tiesiogiai ir netiesiogiai už strateginį valdymą atsakingų Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų specialistų.

„Teigiamus pokyčius vertinčiau rengiamų teisės aktų kokybe. Matome, kad projektai, dokumentai ir ataskaitos, kurios Vyriausybės kanceliariją pasiekia, akivaizdžiai labiau remiasi duomenimis ir informacija, padedančia numatyti teisės aktų tikslų įgyvendinimą“, – pokyčius pasibaigus projektui pastebi A. Mačiulis.

Apibendrindama rezultatus ir projekto naudas, LRVK Strateginio valdymo grupės vadovė ir šio projekto vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė kalbėjo, kad įpusėjus projektui kilo ne vienas iššūkis.

Projektas vyko pandemijos metu, suplanuotas kontaktines ir kitas veiklas teko keisti. Pasikeitus Vyriausybės sudėčiai, projektas prisidėjo prie horizontalių Vyriausybės programos prioritetų įgyvendinimo per atsiradusį naują dėmenį – atvirų duomenų veiklas. Startavęs strateginio valdymo gebėjimų gerinimo srityje, pastaruosius dvejus metus projektas dirbo dviejų gebėjimų gerinimo srityse – strateginio valdymo ir atvirų duomenų.

Su projekto veiklomis prasidėjo duomenų atvėrimo sisteminės peržiūros valstybės valdymo institucijose. Atviri duomenys padeda Vyriausybei teikti kokybiškesnes viešąsias paslaugas, padidinti administravimo efektyvumą, sumažinti funkcijų dubliavimą tarp institucijų, didinti skaidrumą. Aukštos kokybės ir prieinami duomenys daro teigiamą poveikį politikos formavimui, verslui suteikia plėtros galimybes.

„Įvertinus pokyčius, rezultatai yra artimi tam, ko mes tikėjomės. Konsultacijos, mokymasis vieniems iš kitų, dalinimasis gerąja, o kartais ir blogąja patirtimi buvo naudingas, nes padėjo susivokti kaip mums, strategų bendruomenei, labiau komunikuoti, turėti daugiau tinklaveikos, be to, gavome žinių apie naujus įrankius, kad savo darbe užtikrintume orientaciją į rezultatą, realų viešosios politikos problemų sprendimą”, – kalbėjo Daiva Žaromskytė-Rastenė.

Projekto dalyviai gebėjimus sistemingai stiprino per praktines veiklas: diskusijas, gerosios patirties dalinimąsi, strateginio valdymo naujovių aptarimą, konsultacijas ir dirbtuves, kurių metu įgijo trūkstamų teorinių ir praktinių žinių, bendrus renginius ir mokymus su ES šalių institucijomis.

Praktinės naudos projekte buvo siekiama nuo pat pradžios – pirmųjų mokymų metu norint pagerinti planavimo ir kitų rengiamų dokumentų kokybę, ministerijoms buvo organizuotos konsultacijos. Pasak Projektų valdymo grupės vyresniosios patarėjos Agnės Ignatavičienės (LRVK), vadovavusios projektui 2019-2021 m., konsultacijos buvo orientuotos į tuo metu projekto dalyviams aktualius kasdienės veiklos praktinius klausimus, konsultuojama dėl konkrečių dokumentų turinio.

Projekto eigoje parengtos dvi praktinės rekomendacijos ministerijoms bei metodinės pagalbos priemonė dėl duomenų atvėrimo. Gavėjai teigiamai įvertino naujienlaiškių naudą. Juose pateikiamos LRVK strateginio valdymo naujienos, aktuali informacija apie strateginio valdymo srityje vykstančius procesus, dalijimąsi Lietuvos bei užsienio šalių strateginio valdymo pavyzdžiais, pristatomi ir primenami praktiniai įrankiai, supažindindama su dirbtinio intelekto naudojimo perspektyvomis strateginiame valdyme.

„Visos veiklos suteikė naujų žinių ir davė praktinę naudą. Paaiškėjo, kad daug viešojo sektoriaus institucijų susiduria su iššūkiu, kaip į strateginį planavimą įtraukti kuo daugiau darbuotojų, nes efektyvūs rezultatai pasiekiami, kai į strateginių dokumentų rengimą įsijungia ir ministerijos vadovybė, ir padalinių atstovai. Patiko teoriniai ir praktiniai mokymai. Dirbant grupėse iš skirtingų ministerijų pasidalinome patirtimi, žiniomis, užmezgėme kontaktus. Dabar iškilus klausimams skambiname kolegoms ir drąsiai konsultuojamės”, – projekto naudas vardija Strateginio ir finansų valdymo skyriaus patarėjas Vaidas Vaitėnas (Energetikos ministerija).

Pagerėjusį bendradarbiavimą ir informacijos sklaidą institucijose tarp strateginio valdymo specialistų, pastebi ir projekte dalyvavusi Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Jai naudingiausia projekto veikla buvo duomenų taikymo strateginio valdymo dokumentuose dirbtuvės. Jose gilinosi į anksčiau parengtus dokumentus, strateginio valdymo trūkumus, problemas. „Dažniausiai ministerijose vieni žmonės yra atsakingi už strateginį planavimą, kiti – už duomenų analitiką, o projekto metu šios abi grupės dirbo kartu ir tokiu būdu analitikai išmoko ir suprato pagrindinius strateginio planavimo principus, strategai – duomenų analitikos”, – teigia U. Užgalė.

Vertinant projekto naudą minėtini sustiprėję atvirų duomenų valdymo gebėjimai, matomas duomenų analitikos įrankių taikymo darbe augimas. Visuomenei dėl to geriau – priimami taiklūs, duomenimis grįsti sprendimai, investicijoms įvertinti pasitelkiama kaštų ir naudos analizė, duomenys naudojami įvertinti ir pasirinkti efektyviausią būdą pasiekti norimus tikslus ir rezultatus.

5-iose anoniminėse apklausose projekto dalyviai objektyviai įvertino savo gebėjimus skirtingose strateginio valdymo sistemos veiklose. Būtent strateginio valdymo dokumentų rengimo gebėjimai ypač išaugo pastaraisiais metais ir pasiekė gerą rodiklį.

„Ypač naudingos žinios įgytos praktinėse dirbtuvėse, kuomet gilinomės į duomenų atvėrimo viešajam sektoriui procesus. Tai padėjo adaptuotis mūsų ministerijai planuojant darbus. Visa tai, ko išmokome, jau taikome praktikoje”, – sako Viešosios politikos sprendimų ir duomenų analizės grupės patarėja Viktorija Zevakinaitė (Ekonomikos ir inovacijų ministerija).

Vyriausybės kanclerio pavaduotojo A. Mačiulio teigimu, projekto pridėtinė vertė Vyriausybės kanceliarijai ir ministerijoms – tai darbuotojų kompetencijų augimas, gebėjimas remtis aktualia informacija, duomenimis ir platesne galimybe vertinti tam tikras opcijas. Tikimasi, kad dinamiškas projektas turės ilgalaikį poveikį organizacijoms, o pagerinti specialistų gebėjimai prisidės prie efektyvesnio ministerijų ir LRVK darbo, leis operatyviau priimti sprendimus ir efektyviau vykdyti savo užduotis.

„Strateginio planavimo, valdymo sritis yra labai plati, valstybės tarnautojų kompetencijos šioje srityje yra reikalingos ir nuolat tobulinamos. Tikėtina, kad į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimo projektas turės tęstinumą ir teigiamą įtaką valstybės strateginių sprendimų valdyme“, – sako A. Mačiulis.

Projektas „Į rezultatus orientuoto valdymo gebėjimų stiprinimas“ finansuojamas iš Europos socialinio fondo.