Tradiciškai gegužę vykstančioje konferencijoje nagrinėjami aktualūs krūties vėžio diagnostikos bei sudėtinio gydymo klausimai, aptariamos naujos diagnostikos ir gydymo tendencijos ir pateikiamos gydymo rekomendacijos. Ypatingas dėmesys skiriamas krūties vėžio genetiniam testavimui, naujoms spindulinio gydymo metodikoms, onkoplastinei, rekonstrukcinei ir robotinei krūties vėžio chirurgijai.
Vienas iš garsiausių Europos chemoterapeutų, Šveicarijos mokslininkas prof. B Thurlimannas pristatė 2023 m. tarptautinės St. Galleno konferencijos konsensuso rekomendacijas dėl lokalaus ir sisteminio krūties vėžio gydymo, gydymo rekomendacijas atsižvelgiant į biologinį krūties vėžio variantą, daugiadalykio (multidisciplininio) krūties vėžio gydymo rekomendacijas; prof. T. Pienkowski (Lenkija) skaitė pranešimą apie šiuolaikinio individualizuoto Her 2+ vėžio gydymo ypatybes ir rezultatus.
Prof. F. Fitzalis iš Austrijos (AKH) pasidalino sukaupta patirtimi apie naujas krūties vėžio rekonstrukcijos metodikas, naudojant implantą virš raumens. Prof. Tauschas iš Šveicarijos pristatė pranešimą apie krūties vėžio ilgalaikius onkoplastinių operacijų rezultatus.
Konferencijoje dalyvavo garbinga mokslininkų delegacija iš Europos onkologijos instituto (Milanas). Prof. F. de Lorenzi pasidalino patyrimu, leidžiančiu užtikrinti optimalius estetinius krūties vėžio rekonstrukcijos operacijų rezultatus, dr. N.Peradze kalbėjo apie robotinę krūties vėžio chirurgiją, o dr. A. Lisa pristatė multicentrinę Italijos studiją apie riebalų persodinimą krūties vėžio chirurgijoje.
9 pranešimus pristatė Lietuvos specialistai: prof. G. Smailytė papasakojo dalyviams apie krūties vėžio epidemiologijos pokyčius Lietuvoje, doc. R. Briedienė – apie krūties vėžio radiogenomiką, dr. E. Korobeinikova ir dr. A. Burneckis – apie įdiegtas Lietuvoje naujoves, taikant spindulinį gydymą.
Prof. V. Ostapenko pristatė naujų krūties vėžio vienmomentinių rekonstrukcijų operacijų rezultatus, dr. G. Bulotienė aptarė psichosocialinė sergančių krūties vėžio pacientų reabilitacijos aspektus, E. Ostapenko pristatė naujausios – prepektoralinės (naudojant implantą virš pektoralinio raumens) – krūties atstatymo metodikos rezultatus.
Susirinkusieji taip pat klausėsi O. Liaugaudienės išsamaus pranešimo apie paveldimo krūties vėžio nustatymą ir testavimą, patologai G. Liubertaitė ir R. B. Valkūnienė kalbėjo apie agresyviausio krūties vėžio (trigubai neigiamo) diagnostikos naujoves, o A. Ostapenko apibendrino sarginio limfmazgio biopsijos rekomendacijas, sergant trigubai neigiamu krūties vėžiu.
Lietuvos Senologijos draugijos prezidentas prof. V. Ostapenko konstatavo didžiulę Lietuvos medikų pažangą optimizuojant ir teikiant kokybiškas krūties vėžio paslaugas pacientams, taip pat žymų krūties vėžio mirtingumo rodiklių sumažėjimą Lietuvoje.
2000–2014 m. bendras Lietuvos moterų išgyvenamumas buvo žemiausias iš ES šalių, o 2020 m. Lietuva įėjo į ketvertuką ES šalių su mažiausiu mirtingumu. Tai didžiulis Lietuvos medikų, Lietuvos vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, SAM, Lietuvos žiniasklaidos pasiekimas kovoje su krūties vėžiu.
Reikėtų paminėti naujausias krūties vėžio gydymo ir diagnostikos metodikas, įdiegtas Lietuvoje.
Magseed – implantuojamas žymeklis į nepalpuojamą (nečiuopiamą) naviką krūtyje. Lietuvos klinikose šių navikų vizualizacijai įvedama metalinė viela. Magseed žymeklis (dydis siekia vos kelis milimetrus) implantuojamas į krūties nečiuopiamą naviką. Pirmoji Baltijos šalyse operacija, implantuojant šį žymeklį į nepalpuojamą krūties naviką (6,5 mm), atlikta „Kardiolitos“ klinikose prieš 3 mėn.
Kita inovatyvi metodika Magtrace irgi jau taikoma Lietuvoje. Tai yra feromagnetinių dalelių suleidimas sarginio limfmazgio vizualizacijai.
2021 m. pirmąkart Baltijos šalyse NVI buvo atlikta krūties vėžio operacija su sarginio limfmazgio vizualizacija Magtrace feromagnetinėmis dalelėmis. Šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigose sarginio limfmazgio vizualizacijai naudojami dažai – metileno mėlis ir technecio (Tc99) radioaktyvus izotopas.
Svarbi ir informacija apie galimą pacientų įtraukimą į tarptautinę TAXIS studiją, kuomet pacientui su nustatyta krūties onkologine liga (krūtyje ir pažastyje) į pakenktą limfmazgį įvedamas žymeklis tam, kad operacijos metu reikėtų pašalinti ne visus pažasties limfmazgius, o tik individualiai pažymėtus, pakenktus.
2022-01-10 d. LR SAM įsakymas Nr. V-28 dėl implantų kompensavimo sudarė galimybes padidinti vienmomentinių rekonstrukcijų paslaugų skaičių pacientams su nustatytu krūties vėžiu.
Bendradarbiaujant su Austrijos (AKH Viena) onkologais, 2022 m. dvi naujos inovatyvios krūties vėžio rekonstrukcijų metodikos sėkmingai įdiegtos ir atliekamos NVI ir „Kardiolitos“ klinikose. Per metus atlikta apie 30 naujos metodikos rekonstrukcijų.
Lietuvos Senologijos draugija džiaugiasi, galėdama organizuoti tokią išskirtinę konferenciją su garsiausiais ES mokslininkams, ir tikisi, kad įgytos žinios padės optimizuoti ir pagerinti krūties vėžio paslaugų kokybę.
Lietuvos specialistų glaudus bendradarbiavimas su ES šalių kolegomis užtikrina greitą modernių, patvirtintų ES ir Lietuvoje, metodikų ir technologijų įdiegimą Lietuvos klinikose.