Pirmieji šios rūšies gyvūnai žemėje atsirado maždaug prieš 10 tūkstančių metų
Istoriniais laikais jie buvo išplitę po beveik visą Europos teritoriją. Bet 16 – 17 amžiuje prasidėjęs masinis miškų kirtimas ir be atodairiška medžioklė lėmė, jog 20 amžiaus pradžioje laisvėje gyvenančių stumbrų neliko. Šiuos žvėris aktyviai medžiojo ir didikai, ir badmečius kentę valstiečiai, ir maisto stokojantys įvairių kariuomenių kareiviai. Paskutinis, kaip manoma, nuo žmogaus rankos laisvėje krito Belovežo girioje, besidriekiančioje dabartinės Lenkijos ir Baltarusijos teritorijose. Kad jų visame pasaulyje, zoologijos soduose ir draustiniuose, teliko vos keliolika, laiku susizgribta maždaug prieš šimtmetį. Dabar Lietuvoje priskaičiuojama apie 300 individų, o visame pasaulyje – apie 8500.
Šis raguotis - tarptautiniu mastu saugomas gyvūnas
Saugoti Lietuvos miškų galiūną yra svarbu ne tik dėl jo išskirtinumo, bet ir dėl ekosistemų stabilumo. Jų mitybinis elgesys tiesiog būtinas kai kurių rūšių augmenijai ir gyvūnijai, užtikrinant pastarųjų buveinių gyvybingumą.
Svarbu paminėti, jog prie stambiausių žemyno laukinių žvėrių populiacijos Lietuvoje didinimo prisideda ir Europos Sąjunga, kuri finansuoja dar 2014 m. kilusią iniciatyvą - keliasdešimt laisvėje gyvenančių ir žemdirbiams jau daug rūpesčių keliančių Aukštaitijos stumbrų perkelti į Dzūkiją. Stumbrynas tarp Marcinkonių ir Zervynų jau veikia nuo pavasario ir priima lankytojus, kurie, jei pasiseks, gali gyvai pamatyti gyvūnus arba pasigrožėti jais, naudojantis vaizdo transliavimo priemonėmis.
Stėgalų stumbrynas prisideda prie efektyvesnės girių galiūnų apsaugos ir visuomenės švietimo apie šią ypatingą rūšį
Iš Dzūkijos nacionaliniame parke įrengto adaptacinio aptvaro į laivę jau paleista 16 patelių. Gamtininkai jas stebi ir yra užfiksavę, jog stumbrės laikosi bandoje su patinu iš Baltarusijos. Kita banda yra formuojama ir papildys laisvėje gyvenančią populiaciją po metų, kitų.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo Alberto Stanisloviačio, naujasis stumbrynas Stėgalių gamtiniame komplekse ne tik padės išsaugoti natūralią stumbrų populiaciją, bet ir pritrauks daugiau lankytojų, kurie turės progą išsamiau susipažinti su šia reta rūšimi, suprasti, kodėl jais reikia rūpintis.
„Atsakomybė už šių didingų gyvūnų išsaugojimą tenka visiems. Smarkiai sumažėjus jų natūralios biologinės aplinkos plotams, tik bendromis jėgomis sugebėsime užtikrinti, kad ateityje turėsime galimybę pasigrožėti laisvėje besiganančiomis kaimenėmis. 100 hektarų ploto stumbrynas jau tapo kelių dešimčių suaugusių stumbrų ir čia gimusių jauniklių naujaisiais namais. Stėgalių gamtiniame komplekse įrengtuose aptvaruose iš Vidurio Lietuvos atvežti gyvūnai formuoja naują bandą. Kėdainių ir Panevėžio rajonai, kur buvo susitelkusi itin didelė dalis laisvėje gyvenančių stumbrų, nėra jiems itin tinkama vieta, nes ten vykdoma intensyvi žemdirbystė ir banda ne tik padaro daug žalos žemės ūkiui, bet ir pati kenčia nuo tręšiamų pasėlių. Stumbrai perkeliami į Pietų Lietuvą, kad čia susiklostytų palankesnės sąlygos jiems susijungti su kaimyninių šalių žvėrių populiacijomis. Dzūkijoje seniai pastebima, jog stumbrai užklysta iš Lenkijos ar Baltarusijos. Reiškia jiems čia gerai, tinkamos sąlygos. Todėl tikėtina, kad ir atvežtiems iš Aukštaitijos patiks ir jie čia lengvai prisitaikys”, - sako A. Stanislovaitis.
Direktoriaus pavaduotojo įsitikinimu, norint išsaugoti šią rūšį, būtina kiek įmanoma rūpintis jų buveinėmis, didinti visuomenės informuotumą apie ekologinę svarbą, valdyti populiacijas ir taip formuoti sveiką bandą su didele genų įvairove.
Stėgalių stumbryne lankytojai galį gėrėtis egzotiškais žvėrimis, pasilypėję ant apžvalgos tiltelio. 100 ha plotą juosia aukšta tvirto metalinio tinklo tvora, teritorijoje įrengti trys aptvarai, kuriuose yra daug erdvės – pastatytos šėryklos, girdyklos bei druskos laižyklos. Vasarą pasislėpti nuo kaitrių saulės spindulių stumbrai galės specialiose pavėsinėse. Taip pat yra izoliatorius, įrengti gaudymo takai, automatiniai vartai, kita infrastruktūra. Visa tai kainavo beveik 2 mln. eurų, o projektas buvo finansuotas Europos sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis
Stėgalių stumbrynas įsikūręs Kastinio g. 130, Marcinkonyse. Lankytojai, planuojantys važiuoti į naująjį stumbryną, turėtų iš anksto užsiregistruoti Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse (Miškininkų g. 61), tel. +370 672 46388, el. paštas: info@dzukijosparkas.lt
Straipsnis parengtas pagal projektą Nr. 05.5.1-APVA–V-018-01-0006 „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“. Projekto vykdytojas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Projekto partneriai: Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija; VĮ Valstybinių miškų urėdija. Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2017-12-21 – 2023-11-30.
