Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymas: 90 proc. mokosi kartu su bendraamžiais

Mokymasis kartu naudingas visiems vaikams

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, specialieji vaikų ugdymosi poreikiai gali būti labai įvairūs – nuo nedidelių iki labai didelių. Nuo to priklauso ir mokiniams teikiama pagalba. Turintiesiems labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių prireikia ir medicininės pagalbos, kurios negali suteikti bendrojo ugdymo įstaigos, tačiau ją gali suteikti specialiosios mokyklos.

Atsisakyti specialiųjų mokyklų neketinama – tėvai ir toliau galės jas rinktis. „Svarbiausia, kad švietimas būtų orientuotas į vaiką ir į jam sukurtas geriausias sąlygas“, – pabrėžia R. Skaudžius.

Viceministras pabrėžia, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio. Išmokus atpažinti specialiuosius ugdymosi poreikius, galima lengviau pritaikyti mokymo metodus, labiausiai atliepiančius kiekvieno vaiko poreikius.

„Pasitaiko situacijų, kuomet mokyklos dėl žinių trūkumo atsisako priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Metas suprasti, kad tokių vaikų įtrauktis teikia didžiulę naudą visai bendruomenei. Moksliniai tyrimai rodo, kad klasėje besimokant specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, daromas teigiamas poveikis visai mokyklos bendruomenei. Tokiu būdu yra plečiamas moksleivių požiūris, jie tampa socialiai stipresni, ugdomi jų socialiniai įgūdžiai. Taip pat stiprinamos itin svarbios vertybės – pakantumas, empatija, supratingumas“, - pabrėžia pašnekovas.

Įtraukusis ugdymas nėra naujiena

Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Grimalis įsitikinęs – kiekvienos mokyklos svarbiausia misija yra užtikrinti kokybišką ugdymą visiems mokiniams.

„Specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų įtrauktis nėra naujiena, tačiau tam tikri iki šiol galioję įstatymai sudarė galimybes nepriimti „kitokių“ vaikų. Kadangi mūsų mokyklos bendruomenės požiūris visada buvo vieningas, įtraukties darbus atliekame nuolat“, – teigia pašnekovas.

Jo nuomone, itin daug priklauso nuo mokyklos mokytojų komandos ir visos bendruomenės: pagalbos specialistų, vadovų bei administracijos darbuotojų lyderystės. Šiuo metu su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais mokykloje dirba du specialieji pedagogai, vienas socialinis pedagogas, trys logopedai, vienas psichologas, keturiolika mokytojo padėjėjų.

Svarbu bendri susitarimai

Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Jonaitienė pasakoja, kad jų mokykloje įtraukusis ugdymas organizuojamas jau beveik dvidešimt metų. Visi mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi bendrose klasėse. Kalbėdama apie įtraukųjį ugdymą, J. Jonaitienė antrina Dovilų mokyklos direktoriui: sėkmingam ugdymui organizuoti reikia vieningo visos mokyklos bendruomenės požiūrio, sukauptos patirties, kompetencijų, patyrusios komandos ir bendrų susitarimų.

Vienas iš susitarimų, kurio laikomasi šioje gimnazijoje – stengtis kuo anksčiau atpažinti vaiko mokymosi bei bendravimo sunkumus. Tokiu būdu galima kuo anksčiau pradėti teikti reikiamą pagalbą.

„Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių skaičius mūsų gimnazijoje – nemažas. Šiais metais ugdome 79 tokius moksleivius. Tai nėra lengva užduotis mokytojams, mat ruošiantis pamokoms prireikia parengti 3–4 lygių užduotis. Vis dėlto džiaugiamės, kad turime didelę specialistų komandą ir nuolatinę pagalbą“, – teigia J. Jonaitienė.

Gimnazijoje dirba keturi logopedai, trys specialieji pedagogai, du socialiniai pedagogai, psichologas ir penkiolika mokytojo padėjėjų. Visų šių darbuotojų svarbiausia funkcija – anksti atpažinti vaiko gebėjimus, sugebėti įvardinti ir atliepti jo poreikius.

Mokykla turi būti atvira visiems

Varėnos švietimo skyriaus vedėja Stasė Bingelienė priduria, kad visas šiuolaikinis ugdymo procesas yra kreipiamas įtraukiojo ugdymo link, ieškant individualaus priėjimo prie kiekvieno vaiko.

„Mūsų savivaldybėje egzistuoja kompleksinis požiūris į tai, kokiu būdu reikia teikti pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Laikomės nuomonės, kad mokykla turi būti atvira visiems mokiniams. Visas diskusijas pradedame klausimu „Ką galime padaryti šią akimirką, kad vaikui ir jo šeimai būtų geriau?“ Iššūkių būna įvairių, tačiau su jais reikia susitvarkyti“, – sako pašnekovė.

Ji džiaugiasi, kad Varėnos savivaldybėje jau dabar net 95 proc. visų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi drauge su kitais moksleiviais. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro 17 procentų visų moksleivių.

150 mln. Eur investicijos

„Nors švietimo pagalbos teikimo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius.

2019 m. metinis švietimo pagalbos finansavimas buvo vos 62 mln. Eur, o 2022 m. švietimo pagalbai apskaičiuotos tikslinės dotacijos mokymo lėšos siekė jau 112 mln. Eur, 2023 m. – 136 mln. Eur.

Iš viso 2023–2029 m. laikotarpiu suplanuotos 150 mln. Eur investicijos, skirtos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbos paslaugoms plėsti.

Mokytojo padėjėjų skaičius išaugo dvigubai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pernai savivaldybėms papildomai skyrė 3,6 mln. Eur mokytojo padėjėjų etatams steigti, šiais mokslo metais – dar 1,8 mln. Eur švietimo pagalbos specialistų etatams. Šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba beveik 4000 švietimo pagalbos specialistų ir 3,5 tūkst. mokytojo padėjėjų. Mokytojo padėjėjų skaičius išaugo dvigubai per pastaruosius ketverius metus.

Didėja ir švietimo pagalbos specialistų atlyginimai. Stengiantis pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas, 2021 m. rugsėjį vidutiniškai 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas, 2022 m. – dar 12,5 proc. 2023 m. jis didėja dar 13 proc.

Lanksčių ugdymo modelių taikymas ir skirtingų gebėjimų turinčių mokinių įtrauktis atsižvelgiant į šeimų poreikius yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.