Snieglenčių sporto Lietuvoje pradžia: nuo medinių kalnelių iki pirmųjų snieglenčių

Nuo savadarbių lentų iki galimybės čiuožti ištisus metus

Ne paslaptis, kad Lietuvoje slidinėti slidėmis ar čiuožti snieglente žiemą galima Liepkalnio slidinėjimo centre, Lietuvos žiemos sporto centre (LŽSC) Ignalinoje, ant Kalitos kalno esančiame pramogų ir laisvalaikio centre Anykščiuose, o ištisus metus tai daryti ir Druskininkų „Snow Arenoje". Kaip sako Snowcamp.lt bendruomenės įkūrėjas Laurynas Balnis, šiuo metu galimybių tikrai pakanka. Tereikia užsispyrimo ir noro čiuožti. „Snieglentės ir bendrai žiemos sportas tampa vis populiaresni ir lengviau prieinami. Turime gerą infrastruktūrą užsiimti sportu žiemą, specializuotų parduotuvių pardavimai kasmet auga, o įrangos nebereikia ieškoti užsienyje ir bandyti ją atsigabenti į Lietuvą ar gamintis savomis rankomis, ką darė šio sporto pradininkai.

Ir mane patį įkvėpė pirmieji Lietuvos snieglentininkai. Dar būdamas jaunas matydavau čiuožiančius vyresnius vaikinus su savo gamybos ar iš užsienio atsivežtomis snieglentėmis ant vietinių kalvelių Vilniaus rajone ir užsimaniau išbandyti šį sportą. Buvo daug kritimų, bet įkvėpė Giedriaus Skrebutėno ir jo draugų atliekami triukai Liepkalnio varlyne, tad matydamas juos čiuožiančius jaučiau motyvaciją mokytis", – prisiminė jau 13 m. čiuožinėjantis snieglentininkų bendruomenės įkūrėjas.

Giedrius Skrebutėnas

Prieš 25–erius metus pradėjęs čiuožti snieglente G. Skrebutėnas jau turėjo 12 metų slidinėjimo kalnų slidėmis patirtį, tačiau, kaip pats sako, viskas tuomet buvo mėgėjiškame lygyje ir mokytis tekdavo iš savo klaidų. Paprašytas prisiminti, kokia buvo snieglenčių sporto Lietuvoje pradžia, pašnekovas sako, kad kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje pirmaisiais snieglentininkais tapo riedlentininkai, kurie ieškojo veiklos žiemai.

„Buvome riedlentininkai, todėl pradžia su snieglentėmis nebuvo tokia jau tragiška. Vienos dienos ant Tauro kalno pakako, kad išsiaiškintume, kaip ir kas veikia. Po tokios kantų gaudymo dienos jau mokėjai leistis nuo kalno gaudydamas posūkius. Tiesa, aiškinomės viską patys, todėl kritimų turėjome daug, bet nei mėlynės, nei išsukioti pirštai noro ir motyvacijos nesumažino.

Laurynas Liepkalnyje

Anksčiau žiemos buvo geresnes nei dabar, todėl ir čiuožti buvo galima bet kur, kur tik buvo kalniukas, o Vilniuje jų netrūksta. Dažniausiai vis dėlto rinkdavomės ant Tauro kalno, nes tiesiog tai buvo centre ir patogu. Kelias žiemas ten turėjome nedidelį snieglenčių parką su keliomis dėžėmis ir vamzdžiais. Vėliau persikėlėme į Liepkalnį, kur kasmet turėjome vis geresnį ir geresnį parką. Jei tik yra sniego, Vilniuje bet kur gali nusimesti vamzdį ar dėžę ir treniruotis. Labai norint medinę konstrukciją galima pastatyti net ant lygumos, kaip karta padarėme sukalę didžiulę medinę konstrukciją tam, kad galėtume čiuožinėti", – sakė vienas pirmųjų Lietuvos snieglentininkų G. Skrebutėnas, kuris pasakojo, kad snieglentes keletu metų anksčiau už jį atrado jo draugai, tačiau gavęs galimybę prisidėti prie šio sporto kultūros šalyje formavimosi jis nepraleido progos ir atidavė tam visas savo jėgas bei laiką.

Pirmas sniegas ant medinio kalno

Sudėtingiausia – gauti įrangą

90–ųjų pabaigoje Lietuvoje pradėjus kurtis tuomet dar nedidelei snieglentininkų bendruomenei, didžiausia problema tapo gauti reikalingą įrangą. Reikėjo ne tik snieglentininkų aprangos, šalmų, akinių, apsaugų, pirštinių, tačiau ir pačių snieglenčių, apkaustų bei specialių batų. Lietuvoje to tiesiog nebuvo įmanoma įsigyti, o užsienyje visa reikalinga įranga kainavo ypač brangiai. Tuo metu bičiulis iš Italijos G. Skrebutėnui ir jo draugams pasiūlė už nedidelę kainą nupirkti kalnuose nuomotos ir jau dėvėtos įrangos. Taip Vilniuje atsirado pirmosios naudotos snieglentės, o atsiradus daugiau susidomėjusių šiuo tuomet šalyje dar nauju sportu, pradėtos konstruoti snieglenčių parkus primenančios figūros, kurios leido pradėti mokytis įvairių triukų.

Laurynas Balnis

„2003 m. mus susirado Lietuvos sporto draugija „Žalgiris" ir tuomet kartu surengėme pirmąsias snieglenčių varžybas Ignalinoje. Dar po metų snieglenčių varžybos jau vyko Vilniuje ant Tauro kalno ir tapo tradicija. Tuo metu snieglenčių kultūra Lietuvoje įgavo pagreitį, atsirado galimybių remti gerus raiderius, o jie savo ruožtu pradėjo filmuoti snieglenčių filmus. Tuo metu turėjome ir savo laidą apie ekstremalų sportą LNK, leidome žurnalą, atidarėme laisvalaikio ir ekstremalaus sporto prekių parduotuvę. Mūsų tinklapio lankomumas tuo metu nedaug atsiliko nuo „Delfi".

Liepkalnis 2010 m.

Norinčių čiuožti snieglentėmis tik daugėjo, todėl 2012 m. sukonstravome ir įrengėme snieglenčių parką Druskininkų „Snow Arenoje", kurį prižiūrime iki šiol. Tačiau viskas, ką dabar išvardinau, buvo daroma komandoje. Šalia buvo visas gangas, su kuriuo statėme parkus, ieškojome rėmėjų, kūrėme laidas, žurnalus, atidarinėjome parduotuves. Iš pradžių snieglentininkų bendruomenė buvo labai maža. Tarsi šeima visada kartu leidome laiką. Vasarą važinėdavomės riedlente, o žiemą – čiuožinėdavome. Vėliau bendruomenė sparčiai augo tiek kokybės, tiek ir kiekybės prasme nuo saujelės entuziastų iki didžiulės bendruomenės, kurios atstovus galima sutikti ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse varžybose ar pamatyti kiečiausiuose užsienio vaizdo įrašuose ", – pradžią prisiminė G. Skrebutėnas.

Laurynas Balnis

Patarimai pradedantiems

Dabar vienas iš pirmųjų Lietuvos snieglentininkų renkasi ir užsienio kurortus. Paklaustas, kuriuos kalnus rekomenduoja aplankyti ir kitiems šio sporto mėgėjams, G. Skrebutėnas prasitarė, kad nors aplankė ir daugybę vietų, tačiau labiausiai jam įsiminė laikas Austrijos slidinėjimo kurortuose Mayrhofen ir Kaprun bei Prancūzijos Alpe–d'Huez. Vasarą, anot pašnekovo, geriausia slidinėti Prancūzijos kurorte Les 2 Alpes arba Norvegijoje esančiame Folgefonna.

Laurynas Balnis

„Čiuožimas snieglente yra sportas, kuris reikalauja gero fizinio pasirengimo, todėl prieš pirmą kartą ar po pertraukos čiuožiant reikia mažiausiai mėnesį ruoštis fiziškai. Tai reikalinga tam, kad nukritus nesubyrėtumėte, o atsikeltumėte ir galėtumėte čiuožti bei mokytis toliau. Dar vienas patarimas – visada blaiviai vertinkite savo galimybes. Tai ypač aktualu vakarais, kai parke rizikos neišvengsi. Prieš atliekant naują arba sudėtingą triuką visada šiek tiek baisu, bet atliekant viską žingsnis po žingsnio galėsite išmokti be skaudžių pasekmių. Trumpai tariant, nebandykite bėgti neišmokus eiti.

Red Bull White Out“ varžybos Estijoje 2009 m. Lietuvių komanda

Pradžia yra sunki, nes reikia išmokti kontroliuoti kantus, netrūksta kritimų, raumenų skausmo, bet jei pakaks valios visa tai įveikti – pajausite laisvę, kurią gali pajausti tik skriedamas su lenta nuo kalno", – patarimais dalijosi profesionalas.

Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių domina slidinėjimas Prancūzijoje. L. Balnis sako, kad šios šalies kalnai yra puiki vieta ieškantiems aktyvios slidinėjimo kelionės, norintiems tobulėti, mokytis ar jau patyrusiems ir iššūkių ieškantiems slidininkams.

Druskininkų „Snow Arena“

Planuojant savo slidinėjimo keliones ar pirmąją išvyką į kalnus daugiau informacijos galima rasti atsinaujinusiame internetiniame puslapyje www.snowcamp.lt, kur yra galimybė išsirinkti tiek individualią, tiek ir grupinę slidinėjimo kelionę bei rasti daugiau naudingų profesionalų patarimų.