Apie tai kokiais būdais galima būtų sumažinti vyraujančias korupcijos apraiškas sveikatos priežiūros įstaigose plačiau komentuoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės ir technologijų instituto profesorius dr. R. Kalesnykas, ES kovos su korupcija tinklo (EU Network Against Corruption) ekspertas, turintis daugiau nei 10 metų praktinio darbo patirties, diegiant antikorupcinės vadybos sistemas viešojo ir privataus sektoriaus organizacijoms.

Pagal korupcijos lygį sveikatos apsaugos srityje nusileidžiame tik Rumunijai, Bulgarijai ir Vengrijai

„Aukštas korupcijos intensyvumo rodiklis sveikatos apsaugos sistemoje kenkia bendram Lietuvos įvaizdžiui tarptautiniame korupcijos suvokimo indekse, kur Lietuvos progresas mažinant korupcijos paplitimą įvairiuose valstybės valdymo srityse išlieka minimaliai status quo pozicijoje jau ketverius metus paeiliui. Šiai dienai turbūt būtų sunku įvardinti kokios labiausiai paplitusios korupcijos formos vyrauja sveikatos apsaugos sektoriuje, nes sveikatos apsaugos valdymo sistema išlieka „tinklinė“, kurioje veikia įvairūs dalyviai ir suinteresuoti asmenys, pradedant politinių sprendimų priėmėjais ir baigiant farmacijos lobistais. Nuo 2022 m. įsigaliojusi nauja LR korupcijos prevencijos įstatymo redakcija bei Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais 2022-2033 metams nubrėžia aiškias kryptys visoms viešojo sektoriaus organizacijoms kuriant antikorupcinę aplinką bei į ją įtraukiant privalomas korupcijos prevencijos priemones, kurių pagalba būtų užtikrinta netoleravimo arba atsparumo korupcijai kultūra organizacijoje. Tačiau tenka pastebėti, kad daugelis sveikatos priežiūros įstaigos „dirbtinai“ nurodo taikomas visas Korupcijos prevencijos įstatymo numatytas prevencijos priemones, tačiau kokių antikorupcinių tikslų siekia ir kaip jie išmatuojami įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones nėra aiškiai apibrėžiama“, – teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės ir technologijų instituto profesorius dr. Raimundas Kalesnykas.

Anot KSU profesoriaus R. Kalesnyko, patys sveikatos priežiūros įstaigos vadovai turėtų spręsti kokias efektyvias korupcijos prevencijos priemones parinkti, kurių pagalba būtų sumažintas korupcijos apraiškų vyravimas sveikatos apsaugos sektoriuje. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai yra atsakingi už valdymo, administracinių ir finansinių sprendimų priėmimą kuriant antikorupcinę aplinką. Dėl šios priežasties, labai svarbu įsivertinti, kad organizacijoje numatytos ir naudojamos korupcijos prevencijos priemonės nebūtų brangios, sunkiai įgyvendinamos ir biurokratiškos, stabdančios organizacijos kasdieninės veiklos procesus, tačiau, kita vertus, tokios priemonės neturėtų būti paprastos ir nerezultatyvios, kad korupcija galėtų lengvai pasireikšti. Dėl to, kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga turėtų parinkti proporcingas korupcijos rizikai prevencines priemones, kurias įgyvendinant galima būtų pagrįstai tikėtis užkirsti kelią korupcijai.

Antikorupcijos eksperto patarimai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesoriaus ir antikorupcijos eksperto R. Kalesnyko nuomone, norint sumažinti korupcijos paplitimą ir apraiškų vyravimą sveikatos apsaugos sektoriuje, sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų darbuotojas reikėtų atlikti šiuos namų darbus:

  • reguliariai atlikti korupcijos rizikos nustatymą, vertinimą ir analizę bei atsižvelgiant į jo rezultatus, tinkamai parinkti antikorupcines priemones korupcijos rizikai sumažinti, planuoti jų įgyvendinimą ir užtikrinti veikimo rezultatyvumą;
  • antikorupcinio elgesio standartų diegimas organizacijos elgesio kodekse, kuriame būtų nustatyti visų organizacijos darbuotojų (įskaitant ir vadovybės) skaidraus ir sąžiningo elgesio reikalavimai bei aprašomi pavyzdiniai galimų korupcinio pobūdžio rizikų atvejai ir darbuotojų veiksmai su jais susidūrus;
  • nuolat organizuoti mokymus vadovybei ir darbuotojams siekiant stiprinti antikorupcines kompetencijas bei ugdyti antikorupcinį sąmoningumą įvairiuose korupcijai atsparios aplinkos srityje (interesų konfliktų valdymo, pranešėjų apsaugos, dovanų gavimo/teikimo ir pan.). Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotajai privalo susipažinti ir turėti naujausią informaciją apie organizacijos antikorupcinę politiką ir procedūras ją įgyvendinant, visus su darbuotojų pareigomis susijusius pokyčius bei teisės aktų pakeitimus ir naujoves.


Sveikatos priežiūros įstaigos vadovai dažniausiai teiraujasi nuo ko pradėti ir kokių veiksmų imtis pradedant kurti korupcijai nepalankią aplinką, bei kaip užtikrinti veiksmingą antikorupcinės aplinkos funkcionavimą. Daugiau kaip 10 metų antikorupcinius mokymus ir sąmoningumo ugdymo sesijas įvairia tematika viešojo sektoriaus organizacijoms vedantis KSU profesorius R. Kalesnykas rekomenduoja sudalyvauti mokymuose, kurių metu bus ne tik suteikta aktualiausia informacija, pateikta daugybė praktinių pavyzdžių, bet ir atsakyta į kilusius dalyvių klausimus.

Daugiau informacijos apie mokymus el. paštu training@ksu.lt.

Pažymėti
Dalintis
Nuomonės