Nesantaikos kalba tautinių mažumų atžvilgiu – nuo politikos iki imigrantų

Pyktis adresuojamas trim grupėms

ŽEIT Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič sako, jog vertinant stebėsenos rezultatus galima išskirti tris grupes, sulaukiančias daugiausia neigiamo dėmesio. „Tai – tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenančios jau labai seniai. Kalbame apie žydus ir lenkus. Kita grupė – naujieji imigrantai iš Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos. Ir pabėgėliai iš Artimųjų Rytų“ , – vardija A. Gaidarovič.

Nesantaikos kalbą nelengva įvardyti labai konkrečiai. Pavyzdžiui, nesantaikos kurstymas yra labai aiškiai apibrėžtas, nes tai jau yra Baudžiamojo kodekso sritis ir už jį gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau nesantaikos kalbos, angliškai vadinamos „hate speech“, situacija sudėtingesnė, nes tai – labai plati sritis.

Prie Europos Tarybos esanti organizacija ECRI (angl. „European Commission against Racism and Intolerance“) nesantaikos kalba vadina bet kokį stigmatizavimą, diskriminavimą, stereotipizavimą ir daugelį kitų komunikacinių veiksmų, nukreiptų prieš bet kurią mažumą, socialines grupes ar atskirus tam tikrai grupei priklausančius asmenis.

Imigracijos pokyčiai kelia naujų problemų

Pastaraisiais metais ŽEIT pastebi nesantaikos kalbos pavyzdžių, nukreiptų prieš naujuosius imigrantus iš rytinių Lietuvos kaimynių. Didėjant imigracijos srautams iš Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos, daugėja ir negatyvios informacijos apie tai.

„Stebime veikiantį tą patį modelį – žiniasklaidoje vis daugiau informacijos apie naujųjų imigrantų problemas, politikų pasisakymų apie darbo vietas ar atlyginimus, viena kita kriminalinė naujiena. Kuo daugiau tokios informacijos, tuo daugiau komentarų, kurie, deja, tikrai nepozityvūs“, – pasakoja teisininkė.

Jos teigimu, šių tautybių atžvilgiu labai dažnai naudojama tokia pat retorika, kaip ir senosioms tautinėms mažumoms ar pabėgėliams.

Nesantaikos kalbos pliūpsniai lydi kontroversiškus įvykius

Žydų tautybės atžvilgiu nesantaikos kalbos viešojoje erdvėje, deja, niekada netrūko. Tačiau pastarųjų kelerių metų įvykiai sukėlė naują bangą. „Tai – ir R. Vanagaitės knyga apie vieną iš pokario laisvės kovotojų vadų, ir neseniai sudaužyta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai atminti skirta lenta Vilniuje“, – primena ŽEIT teisininkė.

Pasak jos, net ir mažesni įvykiai mūsų visuomenėje vis dar sukelia gana daug neigiamų pasisakymų apie žydų tautybės žmones. „O paminėti tapo lyg sprogimu internete, socialiniuose tinkluose. Be abejo, tais atvejais buvo labai daug ir smerkimo, ir diskusijų. Tačiau pozityvią informaciją lydėjo tradicinė nesantaikos kalba. Tai rodo, kad dar gana didelė visuomenės dalis, reaguodama emociškai, nesirenka žodžių. Paleidžia į viešumą sakinius, kurie ne tik kelia nesantaiką, bet neretai balansuoja ir ant smurto skatinimo ribos“, – teigia A. Gaidarovič.

Politikų atsakomybės stoka

Neretai politikai ar norintys tokiais tapti jautrumą tautinių mažumų atžvilgiu naudoja ir savo rinkiminėse kampanijose. Vienas pavyzdys – jau minėtas vandalizmo aktas, kūju suskaldant atminimo lentą. Antras – prieš kelerius metus Darbo partijos naudotas rinkiminis vaizdo klipas, nukreiptas prieš pabėgėlius iš Artimųjų Rytų. Tuo metu Europos Sąjunga išgyveno iš Sirijos plūstančių karo pabėgėlių krizę.

„Stebina, jog veikiantys politikai – tiek Seimo nariai, tiek išrinkti į Europos Parlamentą – taip lengvai pasirenka tokias temas. Jų įtaka yra gana didelė ir tikrai ilgalaikė. Žiūrovai, stebėdami neigiamai apie kitos tautybės atstovus kalbantį politiką, tai supranta kaip leidimą elgtis taip pat. Tik jie pasirenka dar bjauresnius žodžius ir jų reakcijos greitai gali privesti prie smurto skatinimo“, – konstatuoja teisininkė.

Skirtingos kartos mato skirtingas problemas

Darbo partijos vaizdo klipas ŽEIT nebuvo įvertintas kaip pagrindas baudžiamajai atsakomybei taikyti, tačiau tai - nesantaikos kalba. Šis atvejis išskirtinis ir tuo, jog partija samdė profesionalius aktorius, kad šie suvaidintų neva nuo pabėgėlių nukentėjusius žmones.

„Kokią tai daro įtaką, mes pastebime seminarų metu. ŽEIT kasmet organizuoja seminarus visoje Lietuvoje, juose dalyvauja skirtingi visuomenės atstovai. Mes matome, kaip žmonės reaguoja į tokius ryškius įvykius, kaip politikai naudoja vaizdo klipus ar kitas priemones, kitos tautybės žmones įvardinančias kaip problemą. Beje, tokiai informacijai jautresnės vyresnės kartos, kurių pasaulėžiūra formavosi tuomet, kai nesantaikos kalbai nebuvo skiriama tiek dėmesio, kiek per pastaruosius kelerius metus“, – sako A. Gaidarovič.

ŽEIT ragina nepasiduoti politikų bei viešų asmenų daromai įtakai ir kritiškiau vertinti informaciją apie tautines mažumas.

Kas yra nesantaikos kalba?

Tai yra kalba, rašymas, gestai ar bet kokia kita verbalinės ir neverbalinės komunikacijos priemonė, kuria asmenys ar socialinės grupės diskriminuojamos pagal tokius požymius: rasę, religiją, etninę ir tautinę kilmę, lytį, negalią, seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.

Kas yra nesantaikos kurstymas?

Nesantaikos (arba neapykantos) kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Žodžio laisvė ir nesantaikos kalba

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau Konstitucija numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Publikacija parengta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai kartu su partneriais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos Generaline prokuratūra, įgyvendinant projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“, finansuojamo pagal Europos Sąjungos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą.

Užsakymo nr.: PT_81937625