„Atėjo laikas apie tvarumą kalbėti garsiai ir plačiai, juk tai – ne tik apie plastikinio maišelio atsisakymą ar persėdimą ant dviračio“, – kalbėjo filmo prodiuseris Erikas Kundreckas. Anot jo, filmas žiūrovus atgręš į aktyvius visuomenės veikėjus bei žinomas kompanijas, kad būtų išnarstyti aktualiausi tvarumo iššūkiai.
Filmo režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, už savo anksčiau kurtą filmą „Laiku suspėjome pasikalbėti“ pelniusi Lietuvos kinematografininkų sąjungos premiją, kalbėjo, kad stebisi Žemės kantrybe jau ilgą laiką. „Žmogus elgiasi su gamtos ištekliais kaip išlepintas vaikas – egocentriškai ir negalvodamas apie pasekmes. Pati matau akivaizdžiai – gamta pasikeitė, Žemė nebeturi daugiau jėgų patenkinti šio vaiko. Taigi atėjo laikas suaugti. Dabar yra paskutinis terminas, kai dar galima pristabdyti sunaikinimą“, – dėstė režisierė.
Didieji iššūkiai – nuo pasitikėjimo įmonėmis iki maisto auginimo
Kaip parodė KOG instituto atliktas tyrimas, apie 58% Lietuvos gyventojų pasitiki verslo įmonių teiginiais apie jų produktų ar paslaugų tvarumą, tačiau nėra linkę aiškintis, ar šie teiginiai yra teisingi. „Filme gilinsimės, kaip kompanijos tuo naudojasi ir norėdamos pasipelnyti pradeda naudoti žaliąjį smegenų plovimą. Gilinsimės, kokiomis priemonėmis tai daroma ir kaip tai atpažinti”, – kalbėjo E. Kundreckas.
Filme taip pat bus kalbama, kokios sritys turi didžiausią įtaką sprendžiant klimato krizės problemas, kas daroma įvairiose įmonėse ir kokią atsakomybę neša visuomenė už galimus padarinius. „Net virš 70% anglies dvideginio emisijų yra sugeneruojama energijos sektoriuje. Taip, būtent mes, energijos kompanijos, esame ieties smaigalio priešakyje – ten, kur realiai galime daryti pokytį ir pakeisti įvykių seką“, – teigė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna, filme atskleisiantis ir daugiau faktų, kas yra daroma įmonės viduje, siekiant pokyčių.
Filme įtraukta ir žemės ūkio tema. „Gyventojų Žemėje vis daugėja ir didelis iššūkis yra rasti sprendimus, kaip juos išmaitinti, keičiantis klimato sąlygoms“, – kalbėjo kompanijos „BASF“ atstovas Aleksandr Voitkevič. „Turime galvoti apie maisto užauginimo efektyvumo didinimą, nekintant žemės ūkio augalams skirtam plotui“, teigė A.Voitkevič.
Tačiau energetikos ir žemdirbystės pramonė – dar ne viskas. Apie 10% išmetamo anglies dvideginio sugeneruoja tekstilės industrija. Filme „Humana“ atstovė Gitana Mitrulevičiūtė teigia, kad kasmet ES išmetama beveik 6 milijonai tonų tekstilės atliekų ir tik 2 milijonai iš jų yra surenkami. „Nuolat savęs klausiame – ką galime padaryti, kad kuo daugiau dėvėtos tekstilės prikeltume antram gyvenimui“, – kalbėjo G. Mitrulevičiūtė.
Skaitmenizacija ir socialinės inovacijos – kelias į žaliuosius sprendimus?
Filme didžiulis dėmesys skiriamas ir versluose diegiamoms inovacijoms bei socialiniams tvarumo aspektams. Įmonės „Bunasta“ ir „Registrų centras“ dalinsis, kaip skaitmenizacijos sprendimai padeda ne tik taupyti resursus, bet ir gerinti darbo kokybę. Taip pat, bus nagrinėjama poliuretano ateitis bei kokie naujausi aplinkai draugiški sprendimai priimami įmonėje „Vita Baltic International”.
Didžiausia Baltijos šalyse pavojingų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“ parodys savo darbo užkulisius bei pasakos apie investicijas į atsinaujinančios energijos gamybos šaltinius, siekiant mažinti įmonės emisijas. Nepamirštama ir socialinių klimato krizės sprendimo būdų – ne taip seniai į Lietuvos rinką įžengusi tarptautinė kompanija „Pepco” dalinsis, kokį poveikį kuria, burdama darbuotojus socialinėms iniciatyvoms.
Savo įžvalgomis filme dalinsis ir tokie visuomenės atstovai kaip investuotojas Benediktas Gylys, tvarumo projektų autorė Rugilė Matusevičiūtė, „Zero waste Fest“ įkūrėja Greta Ašmantaitė ir kiti.
Anot filmo „Pakalbėkime apie tvarumą“ kūrybinės komandos, tai pirmasis filmas Lietuvoje, apjungiantis tokį platų tvarumo lauką ir suvienijantis daugybės įmonių atstovus, aktyviausius visuomenininkus ir tvarumo entuziastus. Filmas bus rodomas jau šiemet.