Kauno mokykla ne vieną nustebino savo sprendimu: laikas parodė, kad toks ugdymas veikia ir atveria daug galimybių

Kauno Kovo 11-osios gimnazija jau gali pasidalinti pozityvia patirtimi

Įtraukusis ugdymas – tai 2009 m. UNESCO suformuluota sąvoka, reiškianti nenutrūkstamą procesą, kurio pagrindinis tikslas yra garantuoti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant jų teises, lygybę ir įvairovę. Atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius bei vengiant bet kokios diskriminacijos, šiuo ugdymu siekiama užtikrinti visų bendruomenės narių besąlygišką priėmimą.

„Mūsų gimnazija nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo daug dėmesio skiria pilietinėms iniciatyvoms, žmogaus teisėms ir lygioms galimybėms, todėl dar tada, kai įtraukiojo ugdymo sąvoka net neegzistavo, mes jau galvojome apie tai, kaip sukurti sąlygas, leidžiančias kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar poreikių, gauti kokybišką ugdymą", – sako Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktorius Stanislovas Milašius.

Mokykla turi tinkamas patalpas ir reikiamos įrangos, tačiau, pasak direktoriaus,nepaisant šių priemonių svarbos organizuojant tokį ugdymą, jos nėra esminės. „Mes vadovaujamės nuostata, kad ne vaikas turi taikyti prie mokyklos, o mokykla prie jo. Pavyzdžiui, vienas metais pas mus į vienuoliktą klasę atėjo aklas jaunuolis. Iki tol nebuvome turėję mokinio su regos negalia, todėl mums tai buvo nemenkas iššūkis. Vis tik po truputį įsivažiavome ir dėka mokytojų, specialistų, bendraklasių ir visos mokyklos bendruomenės, vaikinas sėkmingai baigė mokyklą", – pasakoja S. Milašius.

Logopedo kabinetas

© Organizatorių nuotr.

Ugdymo metodas, kuomet skirtingų poreikių turintys vaikai ne tik mokosi, bet ir leidžia laiką drauge, bendrauja, pasak gimnazijos direktoriaus, suteikia galimybę ugdyti atsakingas, gilias moralines vertybes turinčias ir tolerantiškas asmenybes.

„Įsivaizduokite, SUP turintys vaikai mokosi atskirai nuo tokių poreikių neturinčių vaikų. Taip, jiems suteikiamos reikalingos sąlygos, spec. pedagogai, tačiau baigę mokyklą į gyvenimą jie išeina kartu su tais, kurie mokėsi pagal bendras programas. Ir tada atskirtis tik dar labiau padidėja – jie nemoka vieni su kitais bendrauti, nesupranta, dažnai net bijo vienas kito. Tuo metu mokydamiesi drauge, vaikai jau nuo ankstyvo amžiaus pradeda geriau pažinti ir suprasi vienas kitą, keičiasi jų požiūris į tam tikrus dalykus, kitaip sakant, nebelieka tų stigmų, esą jei žmogus kitoks, tai natūraliai jis yra kažkuo prastesnis", – sako S. Milašius.

Nors gimnazijos bendruomenės pozicija į vaikus su negalia ar turinčius kitokių sutrikimų nieko nesiskiria nuo požiūrio į sveikus mokinius, visuomenėje, deja, vis dar pasigendama sąmoningumo.

Socialinių įgūdžių klasė

© Organizatorių nuotr.

„Ar gali žmogus su negalia lygiaverčiai būti su žmogumi, kurio galimybės lyg ir neribotos? Mūsų praktika rodo, kad gali. Žinoma, pačioje pradžioje į mus buvo žiūrima gana atsargiai, tačiau laikas parodė, kad toks ugdymas veikia ir atveria daug galimybių. Šiandien Lietuvoje jau drąsiai kalbame apie mokinių mokomąsias bendroves, apie socialinį verslą, skirtingų poreikių mokinių dalyvavimą įvairiausiose veiklose. Visgi žmogus, kuris su tuo nesusiduria, kitą kartą gatvėje pamatęs bėdoje neįgalųjį, išsigąs, nes nežinos, kaip prie jo prieiti, ką jam pasakyti. Todėl mūsų tikslas ir yra keisti požiūrį, mažinti atskirtį", – teigia Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Laima Lukšienė.

Klasėje dirba specialistų komanda

Šiais mokslo metaisKauno Kovo 11-osios gimnazijoje iš viso ugdomi 562 mokiniai, 130 iš jų – turintys SUP, dar apie 100 vaikų yra mokomi gydymo įstaigose.

„Kai pradėjome taikyti įtraukųjį ugdymą, apie 100 šeimų atsisakė savo vaikus leisti mokytis kartu su SUP turinčiais vaikais. Pagrindiniai argumentai – baimė, nepasitikėjimas. Tačiau šiandien mokyklą lankančių mokinių skaičius gerokai išaugęs, nubyrėjimą kompensavome su kaupu. Gimnazijoje pirmiausia vyrauja pagarba, čia nėra patyčių, diskriminacijos, visi mokiniai puikiai sutaria ir jiems net nekyla klausimų, kodėl jų klasėje mokosi neįgalieji ar kitokius sutrikimus turintys vaikai", – pasakoja L. Lukšienė.

Gydomosios kūno kultūros salė

© Organizatorių nuotr.

Gimnazijoje iš viso darbuojasi 22 mokytojai padėjėjai, 3 specialieji pedagogai, kurie dirba bendro ugdymo klasėse, 6 logopedai, socialinis pedagogas, psichologas ir surdopedagogas. Kovo 11-osios gimnazija taip pat aktyviai bendradarbiauja su Kauno miesto savivaldybe, kuri atsižvelgdama į gimnazijos poreikius padeda įvairiose situacijoje, steigia reikiamus etatus.

Direktoriaus pavaduotojos pasiteiravus, kaip skiriasi įtraukiuoju ugdymu paremtos pamokos nuo įprastinių, L. Lukšienė pastebi – didelių skirtumų nėra, vienintelis išskirtinumas – specialistų, dalyvaujančių pamokose, skaičius.

„Pamokoje be mokytojo įprastai dirba mokytojas padėjėjas, tačiau taip pat joje gali dirbti ir specialusis pedagogas bei logopedas. Mokytojus padėjėjus turime nuo 1-os iki 5-os bendrojo ugdymo klasės bei dar keletą specialiose vyresnėse klasėse. Būna taip, kad vienam mokiniui mokytojo padėjėjo reikia individualiai, tačiau jei situacija ar mokinio elgesys to nereikalauja, tada tokio specialisto funkcija tampa matyti visą klasę ir padėti bet kuriam vaikui", – pasakoja pedagogė.

Socialinių įgūdžių klasė

© Organizatorių nuotr.

L. Lukšienė neslepia, kad labai svarbus pamokoje dirbančių specialistų sutarimas, kadangi norint pasiekti gerų rezultatų, būtinos ne tik pedagogų žinios, bet ir tarpusavio ryšys, nuoseklus komandinis darbas.

„Pasitaiko atvejų, kuomet specialistai tarpusavyje nesutaria, kaip tinkamai organizuoji pamoką, kas geriausia mokiniui. Individualistai, deja, tokioje aplinkoje dirbti negali. Šioje srityje reikalingi žmonės, kurie galėtų įsiklausyti į kitų nuomonę, diskutuoti, argumentuoti ir ieškoti kompromisų. Kitaip tariant, būtina ieškoti sąlyčio taškų ir sprendimų, kuriais galima būtų užtikrinti geriausią atmosferą mokiniui", – sako pašnekovė.

Kovo 11-osios gimnazija

© Organizatorių nuotr.

Skatina naudotis galimybėmis

Kauno Kovo 11-osios gimnazija, daugiau nei dvidešimtmetį dirbdama su SUP turinčiais mokiniais, sukaupė nemenką patirtį įtraukiojo ugdymo procese, tačiau mokykloms, kurios dar tik ruošiasi pokyčiams švietimo sistemoje, kyla daugybė klausimų. S. Milašiaus teigimu, abejonės ir baimės dabartinėje situacijoje yra visiškai suprantamas dalykas.

Kitaip nei prieš dvidešimtmetį, šiandien sąlygų ir galimybių pradėti taikyti įtraukųjį ugdymą, pasak gimnazijos direktoriaus, yra nepalyginai daugiau.

„Šiandien nemažai kalbama apie finansavimą, apie specialistų ruošimą, galiausiai tas pats požiūris po truputį keičiasi. Tad norime paskatinti kitas mokyklas ieškoti savo kelio, kuris būtų priimtinas visai jų bendruomenei. Įtrauktis – tai ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai, mokytojai, administracija, kiti specialistai. O kai visi jaučiasi gerai, tai ir vaikas jaučiasi saugus", – sako S. Milašius.

Lanksčių ugdymo modelių taikymas ir skirtingų gebėjimų turinčių mokinių įtrauktis atsižvelgiant į šeimų poreikius yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.