Štai vien Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje šiuo metu vykdoma 12 profesinio mokymo programų, teikiamos neformaliojo švietimo paslaugos, mokiniai gali praktikuotis užsienyje. Deja, šiandien vis dar gajūs mitai apie profesinį mokymą neretą jauną žmogų nukreipia ne tuo keliu, kuriuo jis iš tiesų gyvenime norėtų eiti. Tačiau mokyklų absolventai vis dažniau išdrįsta pasirinkti savo kelią ir baigę profesinio mokymo programas dalijasi sėkmės istorijomis.
„Buvo likę mažai laiko iki mokyklos baigimo, galvojau, ką gi čia mokytis. Per pandemijos laikotarpį atradau fotografiją, patikdavo fotografuoti. Mąsčiau, ar man reikia fotografijos, ar video, tad pasirinkau multimediją tikėdamasi, kad galbūt video atneš daugiau žinių, o fotografija bus ta sritis, kurioje toliau tobulinsiuosi. Paskutinę minutę, likus mažiau nei parai iki priėmimo pabaigos, pamačiau, kad Vilniuje yra kolegija, kuri turi Profesinio mokymo skyrių ir pasirinkau Multimedijos paslaugų teikėjo profesiją pabandyti Vilniuje,“ – pasakoja 2022 m. Multimedijos paslaugų teikėjo profesinio mokymo programą Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje (VTDK) baigusi Karolina Alaburdaitė. Ji sakosi esanti iš mažo miestelio ir norėjusi pabandyti savo karjeros keliu pradėti eiti sostinėje, bet po studijų grįžusi į savo gimtąjį miestą ir tęsianti mokslus Kauno taikomosios dailės mokykloje, fotografijos programoje.
Trumpi mokslai – geras uždarbis
Pasak, profesinio mokymo programų absolventų, tam, kad žmogus gerai uždirbtų ir savo darbe jaustųsi gerai, nereikia rinktis ilgų studijų universitete, kurios, kaip dažniausiai manoma, garantuoja darbo vietą, karjeros perspektyvą ir gerą uždarbį.
„Baigiau kompiuterinės įrangos derinimo profesinio mokymo programą. Ją pasirinkau, nes labai mėgau dirbti su kompiuteriais, t. y., juos ardyti, tvarkyti. Pradėjęs mokslus sužinojau, kad ne vien apie tai yra ši profesija. Tai dar labiau sudomino, mokymasis dar labiau patiko, – pasakoja VTDK Kompiuterinės įrangos derintojo profesinio mokymo programos absolventas Augustas Bilius. – Mokiausi pusantrų metų. Mano mokymo vadovas surado praktikos vietą įmonėje, kur jau besipraktikuodamas gavau pasiūlymą baigus mokslus ateiti dirbti“.
A. Bilius sako, kad vos pradėjęs dirbti gaudavo apie 900 Eur atskaičius mokesčius. Paklaustas, ar pradedant dirbti pakako per pusantrų metų įgytų žinių, atsakė, kad be profesinio mokymo metu įgytų žinių būtų buvę neįmanoma pradėti dirbti. Jis pridūrė, kad būtent IT srityje visą laiką reikia tobulintis, įgyti naujų žinių, nes „visose įmonėse naudojamos skirtingos sistemos, kitaip daromi tam tikri darbai“.
Kalbėdama apie atlygį už savo veiklą, K. Alaburdaitė užsimena fotografuojanti jau dešimtį metų, po kurio laiko pradėjusi gauti užmokestį už fotografavimo paslaugas, vėliau paslaugas įkainojusi didesnėmis sumomis. „2023 metus pradėjau savo pirmąja fotografijos darbų paroda savo mieste – Prienuose. Tai viena iš mano svajonių“, – fotografė dalijasi ir savo profesiniais pasiekimais.
Profesinis mokymas – toks pat kokybiškas kaip ir universitete
„Rinktis proftecho man neleis tėvai“, – dažnai galvoja moksleiviai, o tėvai abejoja profesinio mokymo kokybe. Reikia pabrėžti, kad profesinį mokymą vykdo ne tik profesinio mokymo centrai, bet ir kolegijos, tarkime, VTDK: čia vykdoma 12 profesinio mokymo programų, teikiamos neformaliojo švietimo paslaugos. Tiek VTDK studentai, tiek ir šios kolegijos Profesinio mokymo skyriaus mokiniai turi ne tik puikias praktikos ir įsidarbinimo galimybes, bet ir galimybes praktikuotis užsienyje pagal Erasmus+ ir įvairias kitas stažuočių programas, o Profesinio mokymo skyriaus mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose, kursuose, stažuodamiesi pažangiose Lietuvos ir užsienio įmonėse.
Kaip teigia pašnekovai, apie savo norus, pomėgius ir viziją moksleiviai turi kalbėti garsiai ir nuoširdžiai, nes dauguma tėvų suvokia, kad darydamas tai, kas jų vaikui iš tiesų patinka, jis ne tik džiaugsis savo veikla, bet ir taps savo srities profesionalu, jo darbas bus vertinamas vis didesniu atlygiu.
„Tėvai mane palaikė“, – sako A. Bilius ir priduria, kad iš pradžių norėjęs būti virėju, bet tėvams išreiškus abejonę tokiu pasirinkimu, iš naujo pasižiūrėjęs į savo norus, pomėgius, pasirinkęs IT sritį nė karto nesuabejojęs savo pasirinkimu. Paklausta, kaip į jos sprendimą reagavo tėvai, K. Alaburdaitė pasakoja, kad jos šeima sakė: „daryk tai, kas Tau patinka, padėsim, kaip galėsim, tiesiog eik savo keliu ir niekad nepasiduok“. „Nebuvo jokio spaudimo“, – priduria ji.