Išskirtinės vietos Lietuvos moksleiviams: čia pamokos vyksta visai kitaip, nei įprasta

Pirmą kartą į STEAM centruose vykstančius užsiėmimus atvykę moksleiviai ne visuomet žino, ko tikėtis, o išvykdami dauguma dega nekantrumu sugrįžti dar ne kartą. Kuriant, konstruojant, modeliuojant ir kitais įtraukiančiais metodais sprendžiant įvairias užduotis, laikas prabėga labai greitai.

Toks ir yra STEAM ugdymo metodų tikslas – į kasdienius dalykus žvelgti netradiciškai, ugdyti kūrybiškumą ir gebėjimą spręsti realaus gyvenimo problemas.

„Tai yra kompleksiškas ir integralus sprendimų ieškojimas, pasitelkiant gamtos mokslus, informacines technologijas, inžineriją“, – apie STEAM ugdymo metodus kalba prof. Ramūnas Skaudžius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Kiekvienas STEAM centras unikalus

Šiuo metu Lietuvoje veikia septyni regioniniai STEAM centrai Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Kiekvienas iš šių centrų yra unikalus, kadangi juose veikia ne tik standartizuotos, bet ir specializuotos laboratorijos, atspindinčios konkretaus miesto ir jo regiono specifiką, prioritetus ir poreikius.

Alytus pasirinko maisto technologijų, kulinarinio meno ir sveikatinimo, Marijampolė – kūrybiškumo ir medijų, Telšiai – gamtamokslinę ir mechatronikos, Panevėžys – dirbtinio intelekto, Šiauliai – sveikatos technologijų ir gyvenimo kokybės, Tauragė – tvaraus vystymosi, žaliosios ir alternatyviosios energetikos, o Utena – astrofizikos ir aerokosmonautikos specializuotą laboratoriją.

Laboratorijose mokiniai gali atlikti įvairius tiriamuosius darbus – ir numatytus bendrosiose ugdymo programose, ir susijusius su regiono specifika ir prioritetais. Čia jie gali rengti savo brandos darbus, dalyvauti konkursuose, susitikti su mokslininkais, verslininkais, įvairių profesijų žmonėmis. Centruose taip pat stažuojasi mokytojai.

„Labai svarbu pabrėžti, kad STEAM centruose vykdomų veiklų metu analizuojamos realiame gyvenime aktualios problemos, ieškoma kūrybinių sprendimų iššūkiams įveikti, o šiam tikslui pasiekti dažnu atveju vieno gamtos mokslo nepakanka“, – sako prof. R. Skaudžius.

Mokymas susietas su gyvenimo praktika

STEAM pavadinimas sujungia gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos, meno (arba visų kitų mokslų) ir matematikos dalykus. STEAM kaip mokymo metodologija yra pagrįsta mokinių asmeninės iniciatyvos ir smalsumo skatinimu, juos įtraukiant į įvairialypę praktinę tyrimų veiklą, tuo siekiant iš esmės didinti STEAM dalykų patrauklumą.

„STEAM ugdymo išskirtinumas – skirtingų mokslų pajėgų sujungimas, kūrybiškumo ugdymas, bendradarbiavimas. Būtent tai, ko trūksta mūsų visuomenei. Šių veiklų dėka ugdome naują kartą, kuri mokės rasti geriausius sprendimus“, – apie STEAM ugdymo metodų privalumus kalba dr. Paulius Lukas Tamošiūnas, VU STEAM ugdymo programų vadovas.

Jam antrina ir dr. Vidita Urbonienė, VU Fizikos fakulteto docentė. Ji įsitikinusi – STEAM ugdymas leidžia peržengti standartinius stereotipinius rėmus, skatina kūrybiškai pažvelgti į fizikos, chemijos, biologijos disciplinas, įtraukiant visus kitus mokslus, kurie taip pat svarbūs plėtojant tiksliuosius mokslus.

Anot pašnekovų, STEAM į Lietuvą atėjo ilgam ir tikrai dar ne vienerius metus ketina plėsti mokinių požiūrį, priartinant juos prie aktualių, kasdienių užduočių sprendimo.

„Apsilankę tokiame centre, moksleiviai geriau supranta, kiek mokslas prisideda prie geresnės kasdienybės kūrimo. Tikimės, kad daliai mokinių STEAM veiklos taps motyvacija ir mokomąsias laboratorijas ateityje jie pakeis mokslinėmis laboratorijomis“, – sako prof. R. Skaudžius.

STEAM ugdymo plėtra ir mokymosi aplinkos, skatinančios mokinių kūrybiškumą ir gebėjimą kurti ar pritaikyti technologijas praktikoje, prieinamumas yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.