Apskaičiuota, kad netiesioginė nauda turėtų siekti 15,5–23,5 mlrd. Eur. Netiesioginė ekonominė nauda apima karinį mobilumą, aplinkos tvarumą, Baltijos šalių koridoriaus sinergiją, socialines naudas ir poveikį tiekimo grandinei.

Paaiškino kainų kilimą

Nuo 2017 m., kai buvo atlikta ankstesnė kaštų ir naudos analizė, tarptautinio projekto apimtis smarkiai išaugo: vien Lietuvoje įtrauktos regioninės stotys, jungtys su oro uostais ir reikalingi infrastruktūros elementai, kurių nebuvo numatyta anksčiau pradinėje apimtyje.

Be to, nuo 2017 m. vertinimo pasaulyje vyko politinė ir socio-ekonominė kaita – pandemija, karas Ukrainoje, visa tai darė įtaką kainų kilimui, o infliacija kilo 40 proc. Apskaičiuota, kad projekto, kuriuo siekiama iki 2030 m. nutiesti geležinkelio liniją per tris Baltijos valstybes, jungiančią regioną su Lenkija, įgyvendinimo išlaidos sieks 15,3 mlrd. Eur.

Arenijus Jackus, Lietuvos geležinkeliai

Pasak nepriklausomų vertintojų, „Rail Baltica“ sąnaudų padidėjimas susijęs su šiais veiksniais: 31 proc. augimą lėmė didesni projektavimo parametrai ir išlaidos, 51 proc. padidėjimą lėmė detalesnis kainos įvertinimas projektavimo metu, 18 proc. atsirado dėl papildomų išorinių reikalavimų ir veiksnių, pavyzdžiui, trečiųjų šalių reikalavimų, įvairių institucijų techninių reglamentų, sąveikos techninių specifikacijų, atsiradusių per pastaruosius 6 metus.

Naujausiame tyrime apskaičiuota, kad „Rail Baltica“ sąnaudos vienam kilometrui sudarys 26 mln. Eur. Tyrimai parodė, kad panašių greitųjų geležinkelių projektų Europoje vidutinė kilometro kaina yra 24 mln. Eur.

Rail Baltica susitikimas su žiniasklaida

Nauda persveria kaštus

Tyrimo išvadose teigiama, kad 80 proc. „Rail Baltica“ naudos turėtų būti gaunama iš keleivinio transporto, 14 proc. – aplinkosaugos gerinimo, o 5 proc. – krovininio transporto. Projektas integruos Baltijos regioną į Europos geležinkelių tinklą ir kasmet didins BVP augimą 0,5–0,7 procentinio punkto. Numatomas žemės vertės didėjimas, miestų, verslų, turizmo augimo veiksniai.

Rasid Pulatov, Rail Baltic Estonia

„Rail Baltica“ palaiko prekybos srautus, kuriuos paveikė geopolitiniai įvykiai, pavyzdžiui, Rusijos karas Ukrainoje, ir padeda atkurti Ukrainą. Projektas didina energetinį saugumą pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos, sumažinant emisijų suvartojimą 1,5–3,3 proc. ir remiant ES tikslą iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją. Projektu taip pat gerinama aplinkos apsauga ir eismo saugumas, mažinama tarša ir nelaimingų atsitikimų rizika.

Reikšminga tai, kad „Rail Baltica“ turės įtakos nacionaliniam saugumui, įskaitant karinės logistikos ir mobilumo optimizavimą, užtikrinant eismo infrastruktūros pajėgumus ir suderinamumą su 1435 mm vėžės geležinkelių tinklu. Remiantis analize, taikos metu vėžė gali pakeisti 7 km ilgio karinės įrangos koloną vienu 40 vagonų traukiniu, kasmet iš karinio transporto sugeneruojant 2–4 mln. Eur pajamų. Ginkluotų konfliktų atveju per vieną dieną iš Baltijos šalių sostinių į Lenkiją galima evakuoti nuo 95 tūkst. iki 143 tūkst. žmonių.

Eriks Dilevs, Eiropas Dzelzcela linijas

Būtina tęsti brandų projektą

Siekiant kuo didesnės socialinės ir ekonominės naudos Baltijos šalims ir ES, projektą būtina įgyvendinti visa apimtimi. 2024 m. „RB Rail“ pateikė bendrą trijų Baltijos šalių paraišką dėl daugiau kaip 2 mlrd. Eur ES finansavimo. Tolimesnis finansavimas priklausys nuo derybų dėl kito ES biudžeto, ieškoma ir alternatyvų.

2024 m. prasidėjo kitas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapas – iki metų pabaigos planuojama nutiesti 15 proc. visos „Rail Baltica“ linijos. Estijoje pradėta statyti 21 km sankasos, Latvijos pietinėje atkarpoje vyksta statybų parengiamieji darbai, o artimiausiais mėnesiais numatoma pradėti pirmųjų 13 km sankasos darbus. Lietuvoje tiesiama 29 km geležinkelio linijos, iki metų pabaigos planuojama ją išplėsti iki 70 km ilgio atkarpos. Be to, siekiant paspartinti statybos įgyvendinimą, ketinama pradėti sankasos statybos darbų Kauno– Latvijos pasienio ruože (168 km) viešųjų pirkimų procedūras.

Thierry Boussillon, Marko Kivila

Du didžiausi viešieji pirkimai – elektrifikavimo ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos projektavimo bei statybos – vykdomi pagal bendrą projekto grafiką. Šiuo metu prie projekto plėtojimo prisideda daugiau kaip 300 vietinių ir tarptautinių įmonių iš visos Europos.