Parama modernizuoti žuvininkystės įmones
Norintieji teikti paraiškas pagal vieną iš paramos priemonių „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ tai dar gali padaryti iki gruodžio 20 d. Šios priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas bei saugos ir darbo sąlygų gerinimas.
Priemonė priskiriama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmajam ES prioritetui „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“. Jo tikslai apima žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimą, vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą, žvejybos pajėgumų užtikrinimą, paramą teikiamą technologinės plėtros, inovacijų ir žinių perdavimo gerinimui, žuvininkystės įmonių konkurencingumo ir gyvybingumo didinimą bei saugos ir darbo sąlygų gerinimą.
Paraiškas pagal šią priemonę gali teikti savivaldybės administracijos, valstybės arba savivaldybės įstaigos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos bei įmonės. Be to, primenama, kad paraišką pristatyti ir projektą įgyvendinti galima drauge su vienu ar keletu partnerių, t. y. viena ar keliomis asociacijomis, vienijančiomis verslinės žvejybos įmones. Teikti paraiškas galima Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.
Paramos dydis ir intensyvumas
Šiam paramos paraiškų priėmimo etapui iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo bei Lietuvos valstybės biudžeto skiriama 802 896 eurų. Numatoma, kad paramos sulaukę projektai turi būti įgyvendinti iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui gali siekti 200 000 eurų. Suteikiamos paramos intensyvumas gali sudaryti iki 95 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei pareiškėjas yra numatyta savivaldybės administracija, valstybės arba savivaldybės įstaiga. Visi teikiami projektai taip pat turi atitikti šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.
Tuo tarpu kai paraiškos teikėjas yra įmonė, jai suteikiamos paramos intensyvumas negali viršyti daugiau nei 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Tai reiškia, kad prie likusios investicijų dalies pareiškėjas prisideda savo lėšomis.
Kokios veiklos gali gauti paramą
Pasak Žemės ūkio ministerijos specialistų, parama, kuriai paraiškas teikti galima iki gruodžio 20 d., gali būti skiriama iškrovimo vietų infrastruktūrai tobulinti. Tokiu būdu siekiama gerinti iškraunamų produktų kokybę, kontrolę ir atsekamumą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, prisidėti prie aplinkos apsaugos ir gerinti darbo saugą bei sąlygas. Svarbu pažymėti, kad ši finansinė parama nėra teikiama naujų uostų, iškrovimo vietų ar aukcionams skirtų patalpų statybai.
Pareiškėjas, pretenduojantis į paramos priemonę „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jis turėtų teisėtais pagrindais valdyti iškrovimo vietą, kurioje numatoma atlikti investicijas, bei turėti dokumentą, leidžiantį vykdyti planuojamus statybos darbus.
Be to, jei projektą paramai gauti teikia įmonė, jai reikalingas ir parengtas verslo planas. Tokio plano pristatyti nereikia tuomet, kai pareiškėjas yra savivaldybės administracija, valstybės arba savivaldybės įstaiga.
Parama padeda įgyvendinti strategiškai svarbius projektus
Iki šiol ši paramos priemonė jau buvo pritaikyta ne vienam sėkmingai parengtam projektui. Vienas jų – didžiausios investicijos sulaukęs Šventosios jūrų uosto projektas, įgyvendinamas Palangos miesto savivaldybės administracijos. Šios savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Juozapaitienė sako, kad Šventosios uosto atgaivinimas svarbus ne tik Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai, bet ir Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžiui. Suteikta parama ypač svarbi, nes būtent žvejams reikiamos infrastruktūros sukūrimas yra pirmas žingsnis, žengtas siekiant atgaivinti Šventosios uostą.
Šiuo metu iškrovimo vietos infrastruktūra uoste yra labai prastos būklės. Todėl investicijos turėtų reikšmingai pagerinti saugos ir darbo sąlygas žvejams. Numatoma sutvarkyti uosto teritoriją, įrengti modernią laivų ar laimikio iškėlimo įrangą, automobilių stovėjimo aikštelę, laivų ir įrangos laikymui bei remontui skirtą angarą.
Šventosios uostas itin svarbus ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu. „Naujo modernaus uosto įrengimas reikšmingas gerinant pramoginės laivybos infrastruktūrą visoje šalyje. Be to, tokio unikalaus objekto atsiradimas gali iš esmės pakeisti Šventosios kaip kurorto pobūdį ir įvaizdį.
Ne mažiau svarbi ir šio uosto reikšmė Baltijos regiono pramoginių laivų tinkle. Pagal ES reikalavimus Baltijos ir Šiaurės jūrų valstybės turi sudaryti galimybes pramoginiams laivams kas 50 jūrmylių (apie 100 km) pakrantės atstumu pasislėpti nuo audrų. Šiuo metu Lietuva minėto reikalavimo netenkina. Tačiau atstačius Šventosios uostą, ši taisyklė būtų įvykdyta“, – pasakoja I. Juozapaitienė ir papildo, kad jau pradėti uosto atnaujinimo darbai turėtų būti užbaigti 2022 m. liepos mėnesį.
Be paramos negalėtų įgyvendinti projekto
Dar viena paramos dėka įgyvendinama iniciatyva yra Šilutės rajono savivaldybės projektas „Žuvininkystės produktų iškrovimo vietos infrastruktūros gerinimas Kintų prieplaukoje“. Jo tikslas ir numatomi rezultatai puikiai atitinka teikiamos paramos priemonės prioritetus. Atnaujinus Kintų prieplauką, bus pagerintos žvejų darbo sąlygos ir padidintas jų konkurencingumas lyginant su didžiosiomis žvejyba užsiimančiomis įmonėmis.
Projekto metu planuojama įrengti žvejams skirtas patalpas, kuriose bus žuvies laikymui reikalingi šaldytuvai, apdorojimui ir utilizavimui būtinos priemonės. Taip pat numatomi vandentiekio, nuotekų ir elektros sistemų įrengimo darbai. Šiuo metu baigiamas ruošti techninis projekto planas, todėl tikimasi, kad atnaujinta Kintų prieplauka žvejus pasitiks jau 2022 m. lapkričio mėnesį.
Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus viešojo administravimo institucijos specialistė Aušra Stakvilevičienė teigia, kad be priemonės „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ pagalbos šio projekto įgyvendinti nepavyktų. Pasak jos, suteikta parama skatina žuvininkystės sektoriaus gyvybingumą, o užbaigtas projektas atneš naudą tiek žvejams, tiek rajono savivaldybei.
„Kintų prieplaukos infrastruktūros pagerinimas turėtų sudaryti sąlygas pagauti daugiau žuvies. Taip pat paramos dėka savivaldybė turėtų surinkti daugiau mokesčių ir pritraukti daugiau investicijų. Jau 8 įmonės yra išreiškusios norą šią prieplauką pasirinkti kaip savo produktų iškrovimo vietą. Tikimasi, kad užbaigus projektą atsiras ir daugiau žvejų, pageidaujančių naudotis pagerintomis darbo sąlygomis“, – sako pašnekovė.
A. Stakvilevičienei pritaria ir Žemės ūkio ministerijos specialistai. Jie ragina žuvininkyste užsiimančius verslus ar žvejų infrastruktūrą norinčias patobulinti savivaldybių administracijas, valstybės bei savivaldybės įstaigas aktyviai domėtis atsiveriančiomis galimybės ir teikti savo projektų paraiškas.
Daugiau informacijos apie priemonę „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ galite rasti ČIA.
Užsakymo nr.: PT_88921425