Siekiama pasirūpinti verslu ir žuvų ištekliais

Ši Veiksmų programos priemonė atitinka pirmąjį Europos Sąjungos (ES) prioritetą „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“. Ja siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp žvejybos pajėgumų ir turimų galimybių.

Pasinaudoję parama iš verslo pasitraukiantys žvejai galės nutraukti savo žvejybos veiklą, o konkretus paramos dydis bus apskaičiuojamas pagal laivo, kurį ruošiamasi sunaikinti dėl nutraukiamos veiklos, bendrąją talpą. Parama mokama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Kodėl kai kurie žvejai nori pasitraukti iš verslo?

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovo Mindaugo Remeikio teigimu, pasitraukiantiems iš verslo žvejams skiriama parama yra labai svarbi, nes dėl įvairių priežasčių kai kurioms įmonėms sunku išvengti nuostolių. Kelios iš jų – didelis priekrantėje žvejojančių įmonių skaičius bei šia verslo šaka užsiimančių žmonių senėjimas .

„Parama yra labai reikalinga, nes priekrantėje žvejybos veiklą vykdo 55 įmonės, o leidžiamų sugauti žuvų kiekis vis mažėja ir nemažai daliai priekrantėje žvejojančių žmonių nepavyksta išvengti nuostolių.

Pavyzdžiui, šiemet priekrantėje leidžiama sugauti 112,9 tonų strimelių, 3,6 tonas menkių, tačiau jas galima sugauti tik kaip priegaudą, nes tikslinė menkių žvejyba Baltijos jūroje yra draudžiama. Tas pats yra ir su lašišomis – taip pat leidžiama tik jų priegauda, bretlingių – tik 6 tonas. Toliau lieka tik limituota tokių žuvų, kaip stintos, grundalai ir kitos invazinės žuvys, vėjažuvės, žvejyba.

Įsivaizduokite, kad 55 įmonės per metus pagauna, pavyzdžiui, geriausiais metais (tokie buvo 2016 m) 600–700 tonų žuvies. Padalijus iš įmonių skaičiaus, nedaug telieka“, – priežastis, kodėl kai kurie žvejai pasirenka pasitraukti iš verslo ir išmontuoti laivus, vardijo M. Remeikis.

Pasak jo, priekrantėje žvejoja nemažai įmonių, o kai kurių žuvų ištekliai sparčiai mažėja, todėl balanso išlaikymas tarp turimų išteklių ir žvejybinių pajėgumų tampa ypatingai svarbūs tiek ekologiniu, tiek vykdomo verslo kokybės atžvilgiu.

Uždraudus Baltijos jūroje gaudyti menkes patyrė nuostolių

Kad parama, skiriama pagal priemonę „Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui“, yra reikalinga žvejyba užsiimančioms įmonėms, pritaria ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko pavaduotoja Akvilė Kungienė. Ji pabrėžia, jog nemaža dalis žvejų patyrė didelių nuostolių dėl 2020 m. Europos Komisijos paskelbto draudimo komerciniais tikslais Baltijos jūroje žvejoti menkes.

Sprendimas drausti šių žuvų žvejybą buvopriimtas, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarybos (ICES) rekomendacijas, nes dar 2019 m. mokslininkai nustatė, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių dydis labai sumažėjo ir jau kurį laiką nesiekia saugių biologinių ribų. Nuo 2020 m. draudimas žvejoti menkes, paliekant tik neišvengiamos priegaudos kvotą, žvejams verslininkams ir mėgėjams jau atsirado ir kasmetiniuose Tarybos reglamentuose dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje.

„Dabar turime panašią situaciją dėl draudimo gaudyti menkes. Kai kurių asociacijos narių laivai buvo skirti specializuotai gaudyti menkes, bet taip pat papildomai gaudydavo ir strimeles bei šprotus. Uždraudus gaudyti menkes žvejai, gaudę šias žuvis ištisus metus, neteko darbo. Jie liko su tomis minimaliomis strimelių ir šprotų kvotomis, kurias galėdavo išgaudyti per 1–2 mėnesius. Šios įmonės pradėjo dirbti labai nuostolingai, todėl ir imtasi skirti paramą, kad būtų galima subalansuoti situaciją – išeiti iš verslo arba sumažinti laivų kiekį“, – pasakoja A. Kungienė.

A. Kungienė atkreipia dėmesį į tai, kad ne visoms pasitraukti iš verslo sumaniusioms įmonėms gali būti skiriama parama. Patvirtinimo sulaukia tik tie pareiškėjai, kurie tam tikru metu vykdė žvejybos veiklą ir gali įrodyti, kad neteko pajamų.

„Neužtenka tik norėti pasitraukti iš verslo. Norinčios gauti paramą įmonės turi atitikti specialius kriterijus, pavyzdžiui, sėkmingi pareiškėjai 2017 ir 2018 m. turėjo vykdyti žvejybos veiklą ne mažiau nei po 90 dienų bei turėti kvotas tais metais, kai dar nebuvo uždrausta menkių žvejyba.. Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 25–30 didžiųjų Baltijos jūroje žvejojančių laivų, tačiau šiuos kriterijus atitiko tik 9.

Tokie reikalavimai buvo sukurti tam, kad paramą gautų tik tos pasitraukiančios iš verslo įmonės, kurios dėl įsigaliojusio draudimo gaudyti menkes visiškai neteko pajamų šaltinio. Taigi, nors asociacijos nariams priklauso ir laivų, kurie jau dešimtmetį nebevykdo žvejybos, jų savininkams užbaigus veiklą, parama nebūtų skiriama“, – paramos skyrimo sąlygas aptarė A. Kungienė.

Kas gali gauti paramą?

Paramą pagal priemonę „Žvejybos nutraukimas visam laikui“ gali gauti tiek Baltijos jūroje, tiek Baltijos jūros priekrantėje žvejybą vykdžiusios įmonės, taip pat – fiziniai asmenys, dirbę žvejybos laive, kurio veikla nutraukta visam laikui (už kurio žvejybos veiklos nutraukimą jo savininkui skirta parama pagal priemonę)..

Teikiančioms paraiškas žvejybos įmonėms galioja ir kiti reikalavimai – jei buvo žvejojama Baltijos jūroje, išskyrus Baltijos jūros pakrantę, norimo sunaikinti laivo ilgis turi būti daugiau kaip 12 metrų, ir tai gali daryti ūkio subjektas, turintis perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse.

Jei verslinė žvejyba buvo vykdoma Baltijos jūros priekrantėje, laivas turi būti nuo 10 iki 12 m. ilgio. Paraiškų teikėjams taip pat keliamas reikalavimas turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse.