Žemės ūkio ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje naudojami augalų apsaugos kiekiai, tenkantys vienam hektarui, lyginant juos su Europos vidurkiu, yra ir taip nedideli. Lietuvoje yra daug pažangių ūkių, kurie savo veikloje atsakingai naudoja naujausias ir efektyviausias augalų apsaugos priemones, tačiau jų sumažinti dar 80 proc., kaip rekomenduoja ENVI komitetas, būtų tiesiog pražūtinga.
„Agrokoncerno“ įmonių grupė, savo veikloje daug dėmesio skirianti mokslui ir inovacijoms, jau ne vienerius metus atlieka įvairaus pobūdžio tyrimus ir bandymus siekdama pagrindinio tikslo – naudojant naujausius produktus rasti efektyviausius sprendimus ir pateikti juos žemdirbiams, kad jie galėtų užtikrinti sveiką ir kokybišką derlių.
Pasak įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktoriaus Arno Radzevičiaus, ūkininkai aktyviai seka naujienas ir ieško sprendimų, nes vis griežtėjantys reikalavimai kelia daugybę galvosūkių.
„Patys esame žemdirbiai, todėl susiduriame su tais pačiais iššūkiais, kaip ir visi. Mes numatėme, kad reikalavimai tik griežtės, todėl stengiamės būti žingsniu priekyje. Pernai „Ateities ūkyje“ atlikome tręšimo bandymus kintančia tręšimo norma. Naudodamiesi specialiais azoto sensoriais, kuriuose yra integruota pasėlių stebėjimo realiu laiku sistema, tręšėme tik tiek, kiek reikia ir kur reikia“, – pasakoja A. Radzevičius.
Šių bandymų rezultatai patvirtino, kad tiksliosios sistemos padeda taupyti resursus, taip pat gerinti užauginamos produkcijos kokybę, didinti lauko potencialą ir gauti didesnį derlių. „CropSpec“ azoto sensoriai leido sunaudojamų trąšų kiekį sumažinti iki 13 proc., o derlingumą padidino nuo 3 iki 6 proc. lyginant su įprastiniu tręšimu.
Tiems, kurie nedirba žemės ūkio sektoriuje šis pokytis gali atrodyti nereikšmingas, tačiau A. Radzevičiaus teigimu, pavertus procentus realiu derliumi, tai būtų nuo 210 iki 420 tūkstančių tonų grūdų, kurie padėtų aprūpinti duonos gaminiais virš milijono žmonių visus metus.
Įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius atkreipia dėmesį, kad tiksliosios technologijos yra pritaikomos ne tik tręšimuose, bet ir purškimuose.
„Pernai „Ateities ūkyje“, naudodamiesi sensorių teikiamais duomenimis, atlikome net kelis skirtingus purškimo kintama norma bandymus. Įvertinus purškimus pastebėjome, kad visi skirtingi variantai rodė panašius rezultatus lyginant su standartiniu purškimu, preparato buvo sunaudota mažiau. Kintama norma purkšti augimo reguliatoriai veikė gerai, pasėlis buvo tolygus ir augalai buvo panašaus aukščio“, – teigia A. Radzevičius.
Todėl jis nesistebi išaugusiu susidomėjimu azoto sensoriais. Įmonė ir pati suinteresuota parduoti juos prieinamomis kainomis, nes „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centras „AgroITC“ jau yra sukaupęs patikrintų technologinių sprendimų ir rekomendacijų, kuriuos ūkininkai gali taikyti ir savo laukuose.
Jis skeptiškai vertina kalbas, kad griežti ribojimai prisidės prie ekologinių problemų sprendimo. Pasak A. Radzevičiaus, paskutiniuosius kelis metus augalai buvo tręšiami nesubalansuotai, Lietuvos derlius užauga dalinai dirvos sąskaita – tai yra, augalai pasisavina daugiau reikalingų medžiagų, nei jie buvo jomis aprūpinti.
Nuėmus derlių šios medžiagos iškeliauja kartu su derliumi iš laukų. Taip prastėja dirvos našumas. Ji yra alinama, o tai sukelia ypatingai neigiamas pasekmes tiek aplinkai, tiek auginamam derliui, nes augalams yra būtinas subalansuotas aprūpinimas visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Todėl valstybė prioritetą turėtų skirti mokslo pasiekimų skatinimui, žinių sklaidai ir techninių galimybių įgyvendinimui žemės ūkyje.
„Šiandienos ūkis yra ženkliai pasikeitęs. Ūkininkams ir patiems svarbu dirbti ekonomiškai efektyviai, taip pat tausoti aplinką, kurioje jie veikia. Juk jie ir patys valgo savo užaugintą maistą. Žemės ūkis yra ta sritis, kuri labai priklauso nuo meteorologinių, aplinkos sąlygų. Javus, kaip ir žmones, kankina įvairios ligos. Kai kurių iš jų pasekmė – žmonėms nuodingi grūdai. Tiesa paprasta – jeigu mes pasikliautumėme tik gamtos sprendimais – labai didelė dalis pasaulio paprasčiausiai badautų“, – pastebi „Agrokoncerno“ komercijos vadovas.
Mokslininkai, remdamiesi savo skaičiavimais prognozuoja, kad įvedus vien tik ribojimus ir nepasiūlius alternatyvų augalininkystės ūkiuose, su maisto trūkumu susidurtų mažiausiai 22 milijonai žmonių.