Augalininkystės ūkių priešai
Daugelis pastebi, kad vertinant išorinius požymius, žieminių kviečių būklė pablogėjo, lyginant su būkle prieš dvi–tris savaites. Tai natūralu, nes augalai gauna įprastinę šviesos iniciaciją, o dirvos ir oro temperatūra neatitinka to šviesos srauto. Tačiau tai puikios sąlygos patogenams. Net esant silpnai išreikštiems ligų simptomams, kai kurios ligos gali padaryti rimtą žalą augalų produktyvumui. Šiuo metu daugiau rūpesčių turėtų kelti šaknų puviniai. Su šaknų puviniais dažniau susiduria augintojai, auginantys augalus uždarame grunte, tačiau pastaruoju metu nuo šių ligų labai dažnai nukenčia ir augalininkystės ūkiai.
Augintojai sako, kad dėl šaknų puvinių miglinių javų derlingumas gali sumažėti vidutiniškai apie 20–40 proc., ir jų pastebėjimai labai teisingi. Dar reikia prisiminti, kad sumažėja ne tik derlingumas, bet pablogėja derliaus kokybė. Dar dabar parduodami praeitų metų derliaus grūdus augintojai stebisi prastesne grūdų kokybe dėl mikotoksinų. Atrodo, sąlygos nebuvo palankios ligoms ir ryškių išorinių požymių taip pat nebuvo.
Kai sodinimo agrotechnikos nesilaikoma
Šaknų puvinių sukėlėjų galima aptikti praktiškai visų tipų dirvožemiuose. Sukėlėjų yra visur, bet dažnai nesusidaro palankios sąlygos jų plitimui ir įsikūrimui augaluose. Dažniausiai ligų, susijusių su šaknų puviniais, sukėlėjai aktyvuojasi susidarius palankioms aplinkos sąlygoms: natūralios aplinkos sąlygos bei priežiūra.
Dažniausiai šaknų puviniai išplinta, nesilaikant auginimo agrotechnikos. Viena iš tokių priežasčių, labiausiai krentančių į akis, žieminių kviečių pasėliuose užarti, prieš tai tinkamai neparuošti, šiaudai. Atkasus šiaudus, esančius 15–20 cm gylyje, pamatysime, kad jie aptraukti pelėsinių grybų, iš jų sklinda nemalonus puvėsių kvapas, o kviečių šaknys jau remiasi į tą sluoksnį. Blogybė ta, kad puvinių simptomus pamatome pakankamai vėlai, dabar niekas praktiškai nežiūri, nes reikia išsikasti augalus, nuplauti šaknis ir apžiūrėti, tokioms operacijoms daugelis sako neturį laiko ir vėliau tiesiog purškia fungicidus.
Pirmas žingsnis – neleisti ligoms plisti
Deja, toks požiūris neteisingas ir leidžia plisti ligoms. Svarbiausias augintojų uždavinys – neleisti plisti šioms ligoms. Puvinių požymiai gana skirtingi ir jų keletas. Uždarame grunte pastebėti lengva, augalai pradeda vysti. Pastebėti požymius ant lauko augalų sunkiau, vienas iš jų – spartus pasėlių retėjimas, visi mato, kaip sparčiai retėja sniego pelėsio pažeisti pasėliai. Augalai pažeisti, nusilpę, jų šaknys pradeda pūti ir augalas atmeta savo struktūras, saugodamasis nuo ligos plitimo ir persidavimo į pagrindinį stiebą. Mažiau nukentėjusiuose nuo snieginio pelėsio, galima pastebėti kitų lapų ligų požymius, tokioje ankstyvoje stadijoje jų dar neturėtų būti, atidžiau apžiūrėjus augalus, pastebėtume, kad jų šaknys nėra stiprios ir dažnai būna pažeistos puvinių.
Anksti pavasarį išpurškus biologinius preparatus sumažintume ligų sukėlėjų populiaciją dirvožemyje ir padidintume augalų atsparumą puviniams. Biologinių preparatų privalumas tas, kad juos galima derinti su augalų apsaugos priemonėmis.
Kai pavasaris toks kaip šiemet
Šį pavasarį augalai nusilpę dėl nepalankaus pavasario, o ir žiema neleido nurimti augalams, po sniegu buvo šilta ir drėgna. Tokios sąlygos puvinių sukėlėjams – idealios, nes buvo susidariusi perteklinė drėgmė ir prie šaknų nepatenka deguonis. Vėsūs pavasario orai neleidžia pradėti intensyviai daugintis geriesiems mikroorganizmams, o dirvos temperatūra nepalanki net azoto įsavinimui, ypač – fosforo. Dėl to inovatyvūs augintojai, laistydami skystąsias azoto trąšas, kartu išlaistė azotą fiksuojančių bakterijų preparatą „Azofix Plus“ ir fosforą atpalaiduojančių bakterijų preparatą „Fosfix Plus“. Dirbtinai padidinta mikroorganizmų populiacija inicijuoja dirvoje esančių mikroorganizmų aktyvumą ir augalams palankūs maisto medžiagų atpalaidavimo procesai prasideda anksčiau.
Šiemet šaknų puvinių plitimo galima tikėtis ir vasarojaus pasėliuose, nes sėjama į šaltą dirvą. Guodžia tai, kad dirva šiuo metu nėra per daug šlapia, nors kai kuriuose rajonuose sėjama ir į šlapią ir šaltą dirvą, ir dar tinkamai neparuošus sėklų. O koks tas tinkamas paruošimas? Pupiečius reikėtų papildomai apdoroti preparatu „Azofix Rhizo“ ir „Bacto-Seed“, o javų sėklas „Bacto-Seed“ ir „Fosfix Plus“.
Strategija norintiems derliaus
Pavasaris nepalankus žiemkenčių vystymuisi, tai kokios strategijos reikėtų laikytis? Jei žieminių kviečių pasėlyje nėra užartų šiaudų, taikyta pažangi sėjos technologija, šiuo metu reikėtų išpurkšti augalų fiziologinių procesų aktyvatorių „Nutrilife“ derinyje su augalų mikrobiniu biostimuliatoriumi „Bactoforce“. Labai svarbu, kad šie preparatai dera su herbicidais bei lapų trąšomis, naudojamomis augalų mitybai.
Jei augintojas mato, kad augalų būklė pakankamai gera, bet neužteks augalų mitybai fosforo, derėtų pridėti „Fosfix Plus“. Šios bakterijos pradeda greitai daugintis ir inicijuoja greitą fosforo atpalaidavimą iš augalams neprieinamų junginių. Tai vienas iš būdų pagreitinti augalų apsirūpinimą fosforu.
Blogiau pasėliuose, kuriuose užarti šiaudai. Šiuo atveju siūlomas sprendimas su preparatų „Ruinex“ bei Bactoforce“ deriniu, kuris jau pasiteisino ne tik Lietuvos, bet ir Nyderlandų, Čekijos ūkiuose. Žinoma, per vienerius metus ilgai brandintų problemų neišspręsime, bet pradžia bus gera. Kiekvienas pasėlis individualus, dėl to geriausius sprendimus padės priimti UAB „Bioenergy LT“ konsultantai. Daugiau informacijos www.bioenergy.lt
Užsakymo nr.: PT_87064007