Sumažėjus srautui apie transporto naujienas, Lietuvos automobilių žurnalistai pradėjo daryti tai, ką moka geriausiai – ilgai ir saugiai vairuoti. Daug nesvarstęs prie šios misijos prisidėjau ir aš. Viskas prasidėjo penktadienį po pietų, kai visi susirinko „Deals On Wheels“ salone ir pasiskirstė, kas kokį transportą vairuos ir kokias užduotis turės.
Šiuo metu reikia visko
Tai buvo jau antroji pagalbos akcija ir šįkart furgonų buvo daugiau – beveik 20. Dalis jų – krovininiai, kurie veža įvairią pagalbą daiktais iki Lenkijos ir Ukrainos pasienyje esančios muitinės. Paramą padėjo rinkti įvairūs žmonės, nevyriausybinės organizacijos ir verslai. Ukrainiečiams šiuo metu reikia visko: nuo sauskelnių iki dyzelinių generatorių.
Likusi konvojaus dalis – keleiviniai furgonai, kurias galima vežti 9 žmones. Būtent su tokiu transportu keliavau ir aš. Pagrindinis tokios misijos iššūkis tas, kad Ukrainos karo pabėgėlių eilė prie Lenkijos sienos itin didelė ir gyva. Todėl reikia tiksliai žinoti, kam reikia transporto į Lietuvą ar į giliau Lenkijoje esantį miestą. Jeigu bandoma susitarti iš labai anksti, daug šansų, kad ukrainiečių šeimą paims kiti vairuotojai, nes nemokamą transportą teikiančių savanorių vien iš Lietuvos yra išties nemažai.
Grįžta ginti tėvynės
Mūsų misijos pirmasis punktas buvo vos kelis kilometrus nuo Lenkijos ir Ukrainos pasienio esanti aikštelė. Pravažiavę daugiau nei 800 kilometrų, turėjome bent porą valandų pamiegoti ir pailsėti, nes pagrindinė misija yra parvežti ukrainiečių šeimas saugiai.
Tiesa, link Ukrainos kartu su mumis važiavo ir keletas ukrainiečių vyrų, kurie iš viso pasaulio grįžta į savo šalį padėti tėvynainiams kovoti už laisvę. Paskutiniais duomenimis, dėl šios priežasties į Ukrainą grįžo jau beveik 70 tūkst. vyrų.
Ryte mūsų ekipažui iki sienos esančio pabėgėlių punkto važiuoti nereikėjo, nes iš koordinatorių gavome žinią, jog dvi šeimos mūsų laukia Liublino autobusų stotyje. Čia laukė Viktorija su 4 metų dukrele ir Natalija su 3 vaikais. Jų kelionės tikslas Alytaus pabėgėlių registracijos centras ir laikinas apsistojimas kaimo turizmo sodyboje Kaišiadoryse.
Nuo pliušinių meškiukų iki vaistų nuo skausmo
Atvykus į Liublino autobusų stotį, vaizdas visiškai skiriasi nuo įprasto. Stotyje daug žmonių iš Ukrainos ir Lenkijos savanorių, kurie koordinuoja kelionės kryptis ir teikia pagalbą pabėgėliams. Natalija ir Viktorija pasakojo, kad išties išvargo emociškai ir fiziškai, nes prieš atvykdamos į Lenkiją, pasienyje pavasariškame šaltyje su visais daiktais praleido 10 valandų.
Po poros valandų sustojome pasistiprinti ir pailsėti aikštelėje prie greitkelio. Čia buvo įrengtas specialus pagalbos pabėgėliams centras. Šalia kelių palapinių stovėjo maisto furgonėliai, kuriuose buvo gaminamas šiltas maistas ir dalijamas nemokamai. Tuo tarpu palapinėse ukrainiečiai galėjo gauti šiltų rūbų, sumuštinių, vaistų, higienos priemonių, žaislų vaikams ir kitų reikalingų daiktų.
Tokio palaikymo nesitikėjo
Tai buvo pirmasis mūsų vežamų šeimų susidūrimas su realia pagalba, kurią šiandien Ukrainos žmonėms teikia kaimyninės šalys. Todėl kelionėje labiausiai nustebino klausimas, ar Lietuvoje žmonės žino apie Ukrainoje vykstantį karą. Parodžius pirmąjį Delfi.lt puslapį ir papasakojus apie viso pasaulio atsaką, atmosfera pasitaisė. Natalija atvirauja, kad pirmą bėgimo nuo karo dieną tiesiog verkė, antrą dieną piktinosi lėtu procesu, o trečią dieną net negalėjo pasakyti, kas iš tikrųjų dedasi viduje.
Noro kabinti į gyvenimą neužgesino
Jeigu skaitote šį straipsnį, greičiausiai esate vienas iš daugelio lietuvių, kurie seka naujienas iš karo Ukrainoje. Tuo pačiu, kaip ir daugeliui, naujienų srautas ir nežinomybė itin trukdo susikaupti ties darbu ir mažais kasdienybės dalykais. Pats esu toks pat, tačiau tai pakeitė ukrainiečių nusiteikimas. Natalija atviravo, kad dabar didžiausias galvos skausmas, kaip kuo greičiau susirasti darbą ir įsitvirtinti Lietuvoje, kol karas pasibaigs.
Su tokiais pokalbiais pasiekėmė Alytaus pabėgėlių registracijos centrą, kuriame ukrainiečiai gauna visą svarbiausią informaciją, leidimą gyventi ir dirbti ES, maisto produktų bei higienos priemonių. Pastariesiems dalykams kiekvienas pabėgėlis gauna po taloną ir jį gali iškeisti į produktus. Labiausiai sujaudino momentas, kai Natalijos dukra paėmė tik kelis paketus maisto, o nepanaudotus talonus norėjo atiduoti tiems, kam to reikia labiau. Tačiau Raudonojo kryžiaus savanorė patikino, kad dabar ne laikas būti kukliems ir davė papildomus maisto paketus.
Ir tai yra tik viena istorija iš šimtų tūkstančių ir jų tik daugės. Kolegų ekipažai dalijosi, kad kelionėje dėl jautrių pasakojimų verkė ne tik pabėgėlių šeimos, bet ir patys vairuotojai. Nepaisant to, ukrainiečiai atviravo, kad tokio stipraus ir organizuoto palaikymo tikrai nesitikėjo ir jaučia didžiulį dėkingumą lietuvių tautai.
