Kodėl vyrų ir moterų atlyginimai skiriasi ir kaip tam įtakos gali turėti vaikų auklėjimas bei istorinė tradicija? Kokie įstatymų pokyčiai dėl vaiko priežiūros atostogų įsigalios nuo 2023 m.? Ir kodėl ypač svarbu, kad gimus vaikui, su juo būtų ne tik mama, bet ir tėtis?
Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus Edmundo Jakilaičio moderuojamoje iniciatyvos „Tvari Lietuva“ diskusijoje su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite, socialinės apsaugos ir darbo viceministru Vytautu Šilinsku, psichologu, vyrų projekto „Gentys“ bendraįkūrėju Antanu Grižu, „Vinted“ inžinerijos direktore Aliona Sosunova ir karo istoriku dr. Kęstučiu Kilinsku.
Kodėl skiriasi vyrų ir moterų atlyginimai?
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad Lietuva vadinamoje užimtumo srityje – pagal tai, kiek yra dirbančių moterų ir vyrų, – Europos Sąjungoje yra viena iš pirmaujančių. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad vis dar turime atlyginimų atotrūkį pagal lytis.
„Bendras atotrūkis yra 11,1 proc. Taip, jis per metus sumažėjo 1 proc. Galima sakyti, kad tai yra laimėjimas ir mes šioje srityje judame į priekį. Vis dėlto jeigu kalbame apie atskirus sektorius – finansų, informacijos ir ryšių – juose atotrūkis siekia beveik 30 proc. Taip pat atotrūkis yra verslo, viešajame arba valstybės valdymo sektoriuose“, – įvardija B. Sabatauskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas teigia, kad tas 11 proc. skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų galimai atsiranda dėl to, kad moterys dažniau renkasi mažiau apmokamas profesijas arba tos profesijos, kurias moterys renkasi, yra mažiau apmokamos.
„Tai yra švietimas, socialinė globa, slauga, sveikatos apsauga, galime pridėti ir viešojo valdymo sektorių – didžioji dalis valstybės tarnautojų irgi yra moterys“, – atkreipia dėmesį V. Šilinskas.
Neatpažintas stereotipiškumas
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras spėja, kad viena iš priežasčių, kodėl moterys renkasi tas veiklos sritis, kurios yra mažiau apmokamos, yra moterų empatiškumas ir dažnesnis noras bendrauti su žmonėmis.
Savo ruožtu B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad tai yra susiję su tuo, jog mes kartais to net nejausdami nuo mažens mokome vaikus neatpažinto stereotipiškumo ir kasdien su jais kalbėdami skatiname tam tikras vaikų kompetencijas.
„Nuo kūdikystės gimus berniukui dažnai yra sakoma: koks stiprus berniukas, nors vaikas, pavyzdžiui, verkia, arba: neverk, taigi toks stiprus, protingas berniukas. O mergaitėms sakome: oi kokia graži, kokia švelni. Ir tai darome nejučia – nenorėdami kažkaip pažeminti“, – pavyzdžius pateikia specialistė.
Dėmesį į tai atkreipia ir psichologas, vyrų projekto „Gentys“ bendraįkūrėjas A. Grižas, sakydamas, kad, be abejonės, egzistuoja ne tik biologiniai, bet ir kultūriniai moterų bei vyrų skirtumai.
„Tai, kaip nuo mažens auginame vaikus ir kaip pagal lytį kitaip į juos reaguojame – tikrai yra svarbu. Mes, kaip visuomenė, kartais per mažai tai suprantame“, – teigia jis.
Vis dėlto psichikos sveikatos specialistas pabrėžia, kad kalbant apie kažkokius prigimtinius skirtumus renkantis darbą svarbu pabrėžti, kad, kad ir kokie skirtumai egzistuotų – kultūriniai, ar biologiniai, – vis tiek yra svarbu siekti lygių galimybių.
Stipri istorinė tradicija
Karo istorikas dr. Kęstutis Kilinskas teigia, kad tarpukario Lietuvoje absoliuti dauguma moterų buvo auklėjamos pagal krikščioniškas vertybes.
„Aišku, ji yra namų židinio saugotoja, vaikų augintoja, globėja, auklėtoja. Iš dalies istorinė tradicija galėtų leisti paaiškinti specialybių pasirinkimą. Vis dėlto istorinė (tradicija – aut. past.) yra labai galinga ir ją pakeisti nebus taip lengva“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžia, kad mūsų visuomenė – tiek tarpukarinė, tiek dabartinė – yra labai skirtinga ir kad šiuo metu pasvarstymų, diskusijų, institucijų pastangų, įvairių iniciatyvų lyčių lygybės srityje yra neabejotinai daugiau.
„Tarpukario Lietuvoje <...> tiktai laisvamanės moterys ir galbūt labiau kairiųjų pažiūrų moterys (ryždavosi – aut. past.) atsisakyti išeiti iš krikščioniškų normų. Kairiųjų pažiūrų politinėms jėgoms tam tikra kovos tiek už įvairias teises, tiek prieš įvairius elitus ir kt. reikšmė visada buvo svarbi“, – teigia jis.
Vyrai – šeimos išlaikytojai?
Šiandien vis dar gajus įsitikinimas, kad vyras turi išlaikyti šeimą, aprūpinti ją materialiai, kitaip tariant partempti namo mamutą.
Vis dėlto socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas atkreipia dėmesį, kad stereotipai, susiję su lytimis, po truputį keičiasi.
„2017 m. apie 30 proc. lietuvių sakė, kad taip, vyras privalo būti tas, kuris partempia mamutą. 2021 m. taip sakė apie penktadalis apklaustųjų, 15 proc. teigė, kad moteris turi rūpintis vaikais. Didžioji dalis buvo neapsisprendę, o kita dalis tam nepritarė“, – įvardija V. Šilinskas.
Paklaustas apie tai, kas būtų, jei viskas apsiverstų aukštyn kojomis bei mamutą namo parneštų moteris, ir kaip tai keistų vyrų elgesį bei savęs supratimą pasaulyje, psichologas A. Grižas sako, kad šis klausimas yra susijęs su romantiniais santykiais.
„Vienas iš svarbių dalykų yra jausti, kad aš atnešu vertę į santykį, tada aš jaučiuosi saugiai, kad santykį aš kuriu, puoselėju ir jis toliau tęsiasi.
Istoriškai vyrams ilgą laiką viena iš verčių, kurią jie atnešdavo, būdavo tas mamutas – finansai, aprūpinimas. Kai tai keičiasi, vyrai priversti ieškoti kitų būdų, kokią vertę jie atneša. Daugeliui vyrų, deja, tai yra iššūkis, su kuriuo, aš tikiu, galima susitvarkyti. Yra pilna kitų būdų, kaip galima kurti vertę santykiuose ir šeimoje, bet reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra sudėtinga“, – įžvalgomis dalijasi psichikos sveikatos specialistas.
Trečioji pamaina – pasirūpinti vaikais ir buitimi
Anot lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės, moterys šeimose vis dar atlieka neproporcingai daugiau darbo buityje ir vaikų priežiūros srityje.
„Yra vadinamoji trečioji pamaina – apgalvoti, kur, kada, kokį vaiką į kokį būrelį nuvežti, kada kokių giminių gimtadieniai, kas ką valgys, rengsis, viską sutvarkyti, sudėlioti dienotvarkę ir kt.“, – vardija ji.
Specialistė taip pat akcentuoja, kad Lietuvoje be galo trūksta vaiko priežiūros ankstyvame amžiuje paslaugų. Anot jos, vos kas penktam vaikui iki trijų metų amžiaus yra vietos darželiuose.
„Mes kalbame apie visokias įstatymines priemones, kurios skatina įsitraukimą. Pavyzdžiui, lygiavertiškesnį pasidalijimą tarp tėčių ir mamų. Deja, negalime apie tai kalbėti tol, kol paslaugos toliau nevystomos. Turiu omenyje darželius, vaiko priežiūros paslaugas, laikinąsias vaiko priežiūros paslaugas, transporto vystymo paslaugas ir daugybę kitų, apie kurias reikėtų kalbėti, norint užtikrinti geresnę lyčių lygybę darbe“, – pabrėžia „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad lyčių lygybės nebuvimas namuose daro labai didelę įtaką darbo rinkai.
Keisis vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapyje rašoma, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir atostogų metu mokami vaiko priežiūros išmokų dydžiai.
Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką bus galima dalintis pagal šeimos poreikį. Šiais pokyčiais siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeimos gyvenimą, moterų išlikimo darbo rinkoje.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas sako, kad tokiais pokyčiais tikimasi, jog tėčiai, visų pirma, laisviau jausis išeidami vaiko priežiūros atostogų.
„Įstatymas juos skatina – jie gali eiti arba neiti tėvystės atostogų. Yra pasirinkimas, bet jeigu jie eis, faktiškai galės gauti iki dviejų mėnesių atlyginimą. Padidinome kompensacijas – kitais metais planuojame, kad vaiko priežiūrai išleisime apie 30 milijonų. Sodrai tai papildomai kainuos, bet mes matome naudą tame, kad tėčiai išeis (tėvystės atostogų – aut. past.). Pirma, jie pamatys, ką tai reiškia, patys užmegs geresnį santykį su vaiku ir kt. Antra, jiems bus mažesnis spaudimas, nes reikia pripažinti, kad šiandien vis dar yra sakoma, nors ir nedidelės visuomenės dalies, kad nevyriška yra vaikus prižiūrėti ir jais rūpintis.
Didžioji dalis – daugiau nei 50 proc. žmonių atsakė, kad jie mano, jog vyrai turėtų įsitraukti, bet dar apie 10 proc. vis dėlto sako, kad ne. Ir jeigu tarp tų 10 proc. yra vadovų, tai sudėtinga išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tad, kai bus įstatymas, bus paskata. Manau, vadovai tikrai neprieštaraus ir supras, kodėl tėtis pasirenka bent du mėnesius praleisti su vaiku“, – paaiškina specialistas.
Anot jo, toks pokytis pagerins ir šeimos santykius.
„Tada tėtis supranta, ką reiškia būti su vaiku, ir grįžęs neklausia, ką mama visą dieną veikia. Jis žino, ką veikia, mato ir supranta. <...>. Indėlis į šeimą nebūtinai gali būti tik per pajamas. Indėlis į šeimą gali būti ir per tai, kad mes kartu rūpinamės šeima“, – įžvalgomis dalijasi socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Svarbus – ne tik išmokų dydis
Pasigirsta svarstymų, kad dabartinė išmokų sistema tarsi skatina vaiką prižiūrėti tą, kuris mažiau uždirba, o matant moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus, tas asmuo yra moteris. Ir vienintelis sprendimo būdas atrodytų kelti išmokų kartelę maksimaliai aukštai, kad aukščiausias pajamas gaunantys vyrai ar moterys turėtų norą eiti prižiūrėti vaiką.
V. Šilinskas teigia, kad tokiam scenarijui reikėtų didinti įmokas, o šiandien tai yra neįmanoma.
B. Sabatauskaitė įsitikinusi, kad ne tik išmokų dydis yra svarbus užtikrinant lygybę pasiimti vaiko priežiūros atostogas. Anot jos, labai svarbus yra ir kultūrinis kontekstas.
„Didelę reikšmę turi tai, kiek, pavyzdžiui, tam tikrose įstaigose vadovai pasiima tėvystės atostogas, kokį pavyzdį jie rodo“, – teigia viena iš diskusijos dalyvių.
Anot jos, apskritai labai svarbus yra darbdavių nusiteikimas, taip pat kokios sąlygos yra išėjus žmogui, ar su juo palaikomas ryšys, be to, kokios sąlygos yra sudaromos derinti darbą ir šeimą grįžus iš vaiko priežiūros atostogų.
Netenka galimybės užmegzti ryšį su vaiku
Lygių galimybių kontrolierė pabrėžia ir tai, kad apskritai svarbu kalbėti apie vaikų priežiūrą ne tik kaip apie pareigą, bet ir kaip apie teisę.
„Visada kalbame, kad tai yra pareigos pasidalijimas, bet iš esmės turime kalbėti ir apie galimybę kurti ryšį su vaiku“, – teigia ji ir atkreipia dėmesį, kad vyrai nesirinkdami tėvystės atostogų, netenka galimybės užmegzti ryšį su savo vaiku, o vaikas netenka galimybės turėti lygiavertį santykį su abiem tėvais.
Savo ruožtu psichologas A. Grižas sako, kad būnant su vaiku ne tik formuojasi įgūdžiai prižiūrėti, slaugyti, jeigu serga, bet ir prieraišumas, kas yra be galo svarbu augant vaikui.
„Daugelis iš mūsų – iš tikrųjų visa visuomenė – augome su per mažu prieraišumu su savo tėčiu. <...>. Ir tai turi pasekmių. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie turėjo saugų prieraišumą tiek su mama, tiek su tėčiu pagal įvairius psichologinius ir socialinius parametrus auga sėkmingiau.
Pavyzdžiui, įvairiose Vakarų šalyse apie 80 proc. nuteistųjų, kurių absoliuti dauguma yra vyrai, neturėjo ryšio su tėvu. Yra ir kitų statistinių duomenų, kad tėvo įtaka yra labai reikšminga. Įprastai tėčiai auklėja šiek tiek kitaip negu mamos ir tas kitoks auklėjimas augant praturtina vaiką ir vaiko socialinių įgūdžių asortimentą. Kuo anksčiau tėčiai įsitrauks į vaiko auginimą, tuo visiems bus geriau“, – pabrėžia jis.
Svarbiausi sprendimo būdai
Anot B. Sabatauskaitės, kalbant apie diskriminacijos dėl lyties ir atlyginimo skirtumo problemas, svarbiausi yra trys dalykai, į kuriuos reikėtų kreipti daugiausiai dėmesio. Tai išsamūs tyrimai, švietimas ir aiškūs tikslai.
„Pirmiausia reikėtų daugiau tyrimų – giliau, ne tiktai pagal kažkokius bazinius skaičius, suvokti, kur yra problema. Čia reikia ir valstybės politikos, labai aiškių priemonių keliems dešimtmečiams arba bent dešimtmečiui į priekį, ką norime pasiekti, nes Lietuvoje lyčių lygybės srityje situacija šiek tiek gerėja, bet ji yra absoliučiai nestabili.
Ji gerėja galios srityje, tam daug įtakos turi, pavyzdžiui, Vyriausybės pasikeitimas – pasikeis Vyriausybė, jeigu nebus tokio paties lygiavertiškumo, vėl krisime su lyčių lygybe žemyn. Taip pat yra labai svarbu turėti itin aiškius tikslus, kaip mes tai skatiname ir ne tiktai darbe, bet sveikatos ir kitose srityse“, – pabrėžia ji.
Anot lygių galimybių kontrolierės, tyrimai rodo, kad ten, kur yra daugiau lyčių lygybės, visuomenė yra laimingesnė ir ekonomiškai labiau besivystanti. Ji pabrėžia, kad iš lyčių lygybės laimi visi – tiek moterys, tiek vyrai.
