Lapkritį išgautas šalių įsipareigojimas 2022 metais peržiūrėti anglies dvideginio emisijų mažinimo tikslus ir drastiškai didinti finansavimą skurdžiau gyvenančių šalių pastangoms kovoti su klimato kaitos padariniais. Tik Europoje bręstančio karo grėsmė, niekaip nepasibaigianti koronaviruso pandemija ir pasaulinis energijos trūkumas stumia kovą su klimato kaita lauk iš prioritetinių problemų sąrašo.
„Ten bus nukreiptas visas dėmesys“, – šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje apie Rusijos veiksmų prieš Ukrainą perspektyvą kalbėjo Jungtinių Valstijos kovos su klimato kaita pasiuntinys Johnas Kerry.
Progresas dėl lapkritį Glazge duotų pažadų vykdymo – minimalus. Žymiai daugiau ženklų, kad šalys visame pasaulyje mažina pastangas anglies dvideginio emisijų ribojimo klausimais.
Bangladešo diplomatijos vadovas Abdulis Momenas sako nerimaujantis, kad „dabartinė Ukrainos problema“ gali „išbalansuoti“ kovos su klimato kaita procesus, ir teigia bijantis, kad „nauja išlaidų gynybai banga“ atims „klimato kaitos problemos sprendimams“ numatytas lėšas.
„Tai ir mano šiuo metu didžiausia baimė, susijusi su klimato kaitos problema“, – Bangladešo užsienio reikalų ministrui antrina Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock. Ji pridūrė mananti, kad viena iš sąmoningų Kremliaus strategijų gali būti taip apsunkinti Rusijos priešų gyvenimą, kad jie „neturėtų nei laiko, nei lėšų tvarkytis su kitomis krizėmis“.
Per interviu POLITICO šimtadienio po COP 26 konferencijos, kuruos metu Glazge pavyko pasiekti „kone istorinį“ susitarimą, išvakarėse Jungtinės Karalystės COP26 vadovas Alokas Sharma pareiškė, jog susitarimas „vis dar labai trapus. Štai kodėl taip svarbu šiais metais nenutolti nuo užsibrėžtos dienotvarkės“.
Nepaisant to, jis mano, kad COP26 pasiektas susitarimas – gimęs nepaisant geopolitinės įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos bei koronaviruso pandemijos fone – yra puikiausias įrodymas, kad šalys geba vienu metu daryti ne vieną darbą.
„Nemenkas iššūkis, kai atsiranda viena didelė, tiesioginė ir veiksmų realiu laiku reikalaujanti geopolitinė problema, kuriai reikalingi visi ištekliai. Bet tai nereiškia, kad valdžios turi pamiršti kitus opius klausimus“, – tikina A. Sharma.
Tam pritaria ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas: „Mums prieš akis – klimato kaita kaip didžiausias mūsų laikų egzistencinis iššūkis. Jeigu taip ir mąstytume, tuomet pasistengtume kiekvienas padaryti tai, ką galime, viską, kas būtina tam iššūkiui įveikti, nepriklausomai nuo to, kas dar vyksta, kokių naujų įsipareigojimų atsirado“.
Įšaldyti pažadai
Pasibaigus COP26 konferencijai ėmę klostytis įvykiai jau lemia, jog Glazge duoti pažadai ir prisiimti įsipareigojimai, ką jau bekalbėti apie naujas iniciatyvas, pakibo ant plauko.
Jungtinėse Valstijose pagalius į ratus pastangoms kovoti su klimato kaita kiša aklavietėje atsidūrę su šiuo klausimu susiję teisės aktai. Visame pasaulyje brangsta iškastinis kuras, o tai pramonei kelia vis naujų galvos skausmų. Nerimas dėl tiekimo saugumo ir patikimumo reiškia, kad šalys, įskaitant ir tą, kuriai atstovauja A. Sharma, deja, bet svarsto galimybę žvalgyti naujų naftos ir dujų šaltinių. Pastangų stabdyti pasaulinį klimato atšilimą oponentai spaudžia vartotojus nepasiduoti baimėms, kiek daug, esą, gali kainuoti pralaimėta kova su klimato kaita.
Skirtingai nei A. Blinkenas, J. Kerry šią akimirką praradęs bet kokį optimizmą: „Mūsų pastangos įgauna nepakankamą pagreitį. Tuo metu, kai turėtume galvoti tik apie tai, kaip pereiti prie žalesnės energijos, kiekvieną akimirką vis aktyviau grįžtama prie dujų ir naftos“.
Pastangos išlaikyti dėmesį svarbiems klausimams skubių priemonių reikalaujančių naujų krizių akivaizdoje – visai ne naujas iššūkis: 2008 metų finansinė krizė, Donaldo Trumpo prezidentavimas ir pandemija pastebimai pristabdė bet kokias politines pastangas spręsti anglies dvideginio emisijų klausimą. Kiekvieni nepakankamai stengiantis praleisti metai sumažina ir taip labai mažą tikimybę, jog pavyks, kaip norima, sustabdyti pasaulinį klimato atšilimą ties 1,5 laipsnių riba.
A.Sharmos teigimu, tai buvo Jungtinės Karalystės kaip COP26 šeimininkės pareiga „užtikrinti, kad šis klausimas ir toliau neišnyktų kaip viena pagrindinių tarptautinių dialogų temų“. Planas – pasinaudoti tokiais „svarbiausiais lyderių lygio renginiais“ kaip G20 ir G7 viršūnių susitikimai ir stengtis, kad Rusijos atakos akivaizdoje klimato kaita nepadarytų dar didesnės ir negrįžtamos žalos.
Vokietija jau įtraukė klimatą į G7 viršūnių susitikimo dienotvarkę kaip vieną iš pagrindinių klausimų. O A. Sharma teigia kalbėjęsis su susitikimo G20 organizatoriais Indonezijoje apie tai, kad „klimatas ir energija turėtų būti svarbiausi keliai, kuriais vertėtų pasukti diskusijoms“.
Kai kurios šalys tikina, kad klimato, energijos ir geopolitines krizes galima spręsti tais pačiais sprendimais.
Miuncheno saugumo konferencijoje tiek A. Baerbock, tiek Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad rusiškų dujų atsisakymas – iš dalies norint pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių – gali sumenkinti Rusijos pozicija.
„Pradėję naudotis visomis įmanomomis tiekėjų ir technologijų alternatyvomis, sėkmingai niekais paverstume Rusijos grasinimus“, – mano Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas.
„Nuoširdžiai manau, kad tai vienas iš krizės sprendimų. Noriu pasakyti: štai kodėl mums taip sunku suformuluoti griežtas sankcijas – nes esame labai priklausomi, ypač mano šalis, nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos“, – teigia A. Baerbock.
Bet tai ilgalaikis projektas. Artimiausiu metu, anot J. Kerry, kovos su klimato kaita pastangos nukentės: „Tai tikrai ne tai, ko norime, tikrai ne tai, ko tikėjomės. Dabar kol kas nelaukiame nieko pozityvaus“.
