Triukai, įtraukiantys į „Juodojo penktadienio“ karštligę: įvardijo auksinę taisyklę, kaip susilaikyti

Triukai, įtraukiantys į „Juodojo penktadienio“ karštligę: įvardijo auksinę taisyklę, kaip susilaikyti
© DELFI / Josvydas Elinskas

Ketvirtąjį lapkričio mėnesio penktadienį prekybininkai pavadino – juoduoju. Tai masinių išpardavimų diena, kuri dažnai prasideda savaite ar net visu mėnesiu anksčiau. Noras pasilepinti ar patraukli nuolaida į pirkinių krepšelį paguldo keletą neplanuotų smulkmenų ar net brangesnį pirkinį. Psichologas Paulius Rakštikas ir investuotojas, finansų specialistas Remigijus Eidukaitis pasidalijo, kodėl pasiduodame impulsyviems pirkiniams bei kaip galime išmokti save kontroliuoti apsiperkant.

Veikia ne tik akcijos

Pasak psichologo P. Rakštiko, spontaniškas pirkimas – tai elgesys, kai perkame vedini savo emocijų, o ne racionaliai apgalvotų poreikių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Pastebimas didėjantis žmonių impulsyvumas, kuriuo prekybininkai puikiai naudojasi – reklamos tampa vis išmanesnės ir labiau suasmenintos. Jie suvokia, kad kuo pirkimo kelias yra trumpesnis, tuo yra didesnis šansas parduoti.

Į juodąjį penktadienį įsitraukia masė žmonių visame pasaulyje, o tai veikia daug labiau nei pačios akcijos faktas. Kai matome, kad masė žmonių daro vieną ar kitą veiksmą, pavieniams asmenims yra gana sunku atsispirti. Kuo daugiau turime laiko ir erdvės apsispręsti, kai mūsų neriboja data ir nuolaidos, tuo galime priimti sau naudingesnį ir sąmoningesnį sprendimą. Kuo labiau patenkame į bendro žmonių elgesio formatą, tuo mažiau jaučiame savo individualumą ir labiau kopijuojame kitų žmonių elgesį.

Paulius Rakštikas
Paulius Rakštikas
© Asmeninio albumo nuotr.

Taip pat kuo mums lengviau yra įpirkti daiktą, tuo mažiau esame linkę apmastyti jo reikalingumą ir naudą. Taip auga vartotojiškumas, nes galime ir gebame įpirkti vis daugiau daiktų. Be to, nuolaidos labiausiai veikia mažesnę perkamąją galią turinčius žmones, ypač kasdienio vartojimo prekėms“, – dalijasi P. Rakštikas.

Sąmoningas apsipirkimas – įmanomas

Norint išlikti mažiau impulsyviems būtina skirti papildomų pastangų ir laiko, ko mes turime vis mažiau. Racionaliai apgalvoti visų savo veiksmų yra beveik neįmanoma, tačiau, pasak specialisto, vienas iš pagrindinių būdų nepasiduoti impulsyviam pirkimui – tai atidėjimas. Gyvename pertekliaus laikais, tad galvoti, kad prekės neliks arba kad tai paskutinė galimybė ją įsigyti, yra neteisinga. Prekės reikalingumą reikėtų patikrinti papildomu laiku.

Be to, dažniausiai pasitelkiant tam tikras priemones yra taikoma į emocijų sukūrimą pirkimo metu.

„Jei žmogus jaučia, kad yra vedamas kažkokios sukurtos emocijos pirkimo metu, ją reikėtų patikrinti laiku. Galbūt kitą dieną tos prekės visai nesinorės. Atidėjus pirkimą keičiasi požiūris į tą daiktą, tuomet galime grįžti ir nusipirkti jį su tikru poreikiu, o ne sukurtu noru. Galime savęs paklausti – iš kur kilo šis noras? Kada jis atsirado?“, – pataria psichologas ir priduria, kad kuo mums prekė yra brangesnė ir svarbesnė, tuo labiau turėtume apsvarstyti jos reikalingumą.

Pagalvokime apie ilgalaikius finansinius tikslus

Kaip pastebi investuotojas, finansų specialistas ir finansinių konsultacijų įmonės „Life Capital“ įkūrėjas Remigijus Eidukaitis, impulsyvūs pirkiniai dažnai trukdo pasiekti ilgalaikius finansinius tikslus.

Remigijus Eidukaitis
Remigijus Eidukaitis

„Bendraudamas su klientais pastebiu, kad dažnam sutaupyti pinigų trukdo savo išlaidų nekontroliavimas ir gyvenimas per daug negalvojant apie ateitį, – pastebi pašnekovas. – Labai rekomenduoju prieš impulsyvų pirkinį akimirkai stabtelėti ir prisiminti savo finansinius tikslus – gal norime sutaupyti pradiniam būsto įnašui, nusipirkti automobilį, susimokėti už norimas studijas ar mokslus, išvykti į svajonių kelionę ar pan. Jeigu išleisime tiek, kad siekiami tikslai turės būti šiek tiek atidedami, tada galbūt reikėtų to pirkinio atsisakyti. Spontaniškas išlaidavimas reikš, kad teks dar daugiau ir ilgiau taupyti, jog pasiektumėte savo tikslus“, – sako R. Eidukaitis.

Geriausias pasiruošimas – turėti planą

Pasak finansų specialisto, išvengti impulsyvaus pirkimo gali padėti kruopštus nuolatinis asmeninio biudžeto arba bent jau pirkinių krepšelio planavimas. Turint planą, galima lengviau kontroliuoti padėtį – žinoti, ką galima sau leisti, o ko ne, ir išvengti nereikalingų išlaidų.

„Asmeninį biudžetą suplanuoti gana paprasta. Pirmiausia reikėtų bent vieną mėnesį žymėtis savo pajamas ir išlaidas. Tuomet atlikti analizę – peržiūrėti, kiek turėjome pajamų ir išlaidų, kam išleidome daugiausia pinigų. Įvertinti, ar pavyktų dalį pajamų atidėti taupymui, kurias išlaidas būtų galima sumažinti. Tuomet galime pradėti planuoti išlaidas, apskaičiuoti, kiek kiekvieną mėnesį reikės išleisti maistui, būstui, transportui, kiek pinigų galėsime skirti pramogoms, ir stengtis neviršyti numatytos sumos. Galiausiai galime įtraukti taupymą. Išlaidas planuoti taip, kad bent 10 proc. visų pajamų skirtume taupymui“, – pataria specialistas.

Triukai, įtraukiantys į „Juodojo penktadienio“ karštligę: įvardijo auksinę taisyklę, kaip susilaikyti
© DELFI / Josvydas Elinskas

Taip pat R. Eidukaitis primena, kad norint išvengti spontaniškų pirkinių, dažnai gelbsti iš anksto apgalvotų pirkinių sąrašas ir sudarytas maršrutas. Vykstant į prekybos centrus galima iš anksto nuspręsti, ne tik ką norėsime įsigyti, bet ir į kokias parduotuves važiuosime, ką pirksime.