Tvarumas rūpi vis didesnei daliai vartotojų
VšĮ „Gamtos ateitis“ iniciatyva bendrovės „Baltijos tyrimai“ šiemet atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų rinkdamiesi prekes atkreipia dėmesį į tai, iš kokios žaliavos pagaminta jų pakuotė, ar ją galima rūšiuoti ir perdirbti. Tai yra išties reikšminga dalis, kuri greičiausiai tik augs. Užtenka pasižiūrėti į pasaulines tendencijas – jos rodo, kad tvarumo klausimai ypač rūpi jaunųjų kartų atstovams, kurie sudaro vis didesnę dalį vartotojų, teigiama pranešime spaudai.
Šiemet Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje atliktas didelės apimties „Global Buying Green“ tyrimas, kurio metu apklausta 15 tūkst. gyventojų, parodė, kad net 83 proc. jaunesnių nei 44 metų vartotojų už tvaresnes pakuotes linkę mokėti didesnę kainą. Jaunimas 23 proc. labiau linkęs už gaminius tvaresnėse pakuotėse mokėti brangiau nei vyresnių kartų atstovai. Tačiau ar tikrai visuomet didesnė kaina mokama už iš tiesų ekologiškesnius sprendimus?
Po tvaria išvaizda dažnai slepiasi blogiausi sprendimai
R. Tumaševičiūtės teigimu, vartotojų noras prisidėti prie teigiamų pokyčių pasaulyje yra suprantamas, tačiau juo dažnai pasinaudoja įmonės, tik prisidengiančios tvarumo siekiais. Tai daryti joms padeda ir vyraujantys klaidingi įsitikinimai apie vieną ar kitą pakuotėms naudojamą medžiagą.
„Geriausias pavyzdys yra išskirtinai neigiamas požiūris į plastiką ir manymas, kad visas problemas galima išspręsti plastiko pakuotes keičiant į popierines ar kartonines. Tačiau popierius tinka tikrai ne visiems gaminiams pakuoti. Dėl to dažnai po tvaria kartonine išvaizda slepiasi kombinuoti sprendimai, kelių medžiagų sluoksniai. Tokių pakuočių beveik neįmanoma perdirbti, todėl jos keliauja į deginimo gamyklas. Nepaisant to, viskas, kas supakuota į rudos spalvos popieriaus ar kartono pakuotes, pirkėjų akyse dažai tampa tvaru. Todėl tokių pakuočių prekių lentynose matome vis daugiau“, – sako R. Tumaševičiūtė.
Reikia aiškiai ženklinti
Ekspertės teigimu, vienalyčio plastiko pakuotės, kurioms perdirbti sukurta infrastruktūra, dažnai yra gerokai tvaresnis, nors rinkodaros požiūriu ne toks išsiskiriantis, sprendimas. Tiesa, R. Tumaševičiūtė pabrėžia, kad esama ir išties tvarių popierinių pakuočių. Dėl to svarbu sudaryti galimybę vartotojui jas atskirti. Ekspertės įsitikinimu, paprasčiausias būdas išvengti vartotojų klaidinimo – tikslus ir aiškus pakuočių ženklinimas.
„Vartotojas turėtų aiškiai matyti, kad tam tikra pakuotė yra neperdirbama, net jei ji ir atrodo tvari. Žingsnis šia linkme žengtas pradėjus naudoti vėžliuko ženklą, kuris parodo, kad pakuotėje yra plastiko. Ateityje ant pakuočių turėtų atsirasti ir daugiau informacijos apie tai, kaip jas rūšiuoti, koks likimas jų laukia. Visgi įsiminti daug skirtingų simbolių ir ženklų, nesusipainioti vartotojui gali būti sudėtinga“, – sako R. Tumaševičiūtė.
Tvaru tik tai, kas perdirbama realiai, o ne teoriškai
Ekspertės manymu, su žaliuoju smegenų plovimu kovoti padėtų ir griežtesnis terminologijos, kurią gamintojai vartoja ant pakuočių, kontroliavimas. R. Tumaševičiūtės teigimu, šiandien net ir ant kombinuotų pakuočių galima išvysti užrašus „ekologiška“, „žalia“, „tvariau“. Neretai manipuliuojama ir informacija apie perdirbtų medžiagų naudojimą, pavyzdžiui, nurodoma, kad pakuotė pagaminta iš perdirbto plastiko, tačiau nepaminima, kad jis sudaro vos kelis procentus pakuotės.
„Kita problema – naudojimas ir reklamavimas tokių pakuočių, kurios teoriškai gali būti perdirbamos, tačiau realiai mūsų rinkoje tam sąlygų nėra. Tai galima pasakyti apie bioskaidų plastiką, įvairius kitus inovatyvius sprendimus. Jie taip pat dažnai pateikiami kaip labai tvarūs, tačiau, kol mūsų ar aplinkinėse šalyse nėra jų perdirbimo infrastruktūros, iš tokio tvarumo mažai naudos. Ant tokių pakuočių taip pat neturėtų būti klaidinančių ženklų ar skambių frazių“, – sako R. Tumaševičiūtė.
Svarbu kovoti su pertekliniu plastiku
Ekspertė pabrėžia, kad žiedinėje ekonomikoje, prie kurios siekia judėti Lietuva ir visa Europos Sąjunga, pagrindinis tvarumo kriterijus yra perdirbamumas. Dėl to, jei pakuotei naudojant tam tikrą vienalyčio plastiko sprendimą galima pasiekti aukštų perdirbimo rodiklių, toks sprendimas gali būti tvarus. Tikslas – kad kuo mažiau atliekų iškristų iš tolesnio jų panaudojimo ciklo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Be abejo, problema išlieka perteklinio plastiko naudojimas. Dėl to Europoje esama nemažai iniciatyvų, siekiant jo atsisakyti. Pavyzdžiui, Portugalija jau yra uždraudusi į plastiko pakuotes pakuoti vaisius ir daržoves. Tą patį padaryti planuoja ir Ispanija bei Prancūzija. Galiausiai prie to prieis visos šalys. Neretai ir kitose pakuotėse galima sumažinti plastiko kiekį ar jo visai atsisakyti. Kai galima išsiversti be plastiko, taip ir reikėtų daryti, tačiau sąžiningai, nesirenkant kombinuotų pakuočių“, – sako R. Tumaševičiūtė.
Siekiantys nesumeluoto tvarumo vienija jėgas
VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė pabrėžia, kad vartotojų klaidinimo taktikos ne tik trukdo siekti aplinkosauginių tikslų, bet ir kenkia iš tiesų savo tvarumą didinti siekiančioms, į tai investuojančioms įmonėms. Dėl to tokios įmonės vienijasi ir siekia prisidėti prie vartotojų edukacijos, taip pat ieško naujų būdų didinti savo tvarumą, dalijasi patirtimi šioje srityje. Šiuo tikslu VšĮ „Gamtos ateitis“ šiemet įkūrė „Ateities pakuotės“ klubą, prie kurio jau prisijungė 28 Lietuvoje veikiančios įmonės.
„Diskusijos apie gaminių pakuočių tvarumą, egzistuojančias problemas ir galimybes yra labai svarbios. Matome, kad vis daugiau verslų Lietuvoje iš tiesų ieško būdų didinti savo gaminių, o kartu ir jų pakuočių, tvarumą, siekia edukuoti vartotojus ir padėti jiems atskirti teigiamas praktikas nuo ydingų. Ilgalaikėje perspektyvoje šios pastangos tikrai duos vaisių ir leis tvirčiau žengti į žiedinės ekonomikos erą“, – sako D. Ramanauskaitė.
Apie „Ateities pakuotės“ klubą
Šiemet įkurto „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir ugdyti ekologinį Lietuvos visuomenės sąmoningumą. Iš viso prie klubo yra prisijungusios 29 Lietuvos įmonės. Tarp jų – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės, įvardijama pranešime spaudai.
VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.
