Profesinių ir asmeninių tikslų suderinimas pandemijos metu
Pasak VU Filologijos fakulteto mokslininkės dr. Eglės Kačkutės, dauguma priežasčių, kodėl moterys susiduria su „motinystės bausmės“ stereotipu, yra susijusios su kultūrinėmis nuostatomis, kurios labai griežtai reguliuoja motinystę.
„Viena jų yra ta, kad motinystė – svarbiausias moterų, kurios yra motinos, gyvenimo uždavinys, todėl atrodo „natūralu“, kad motinos siekdamos gerai atlikti motinos pareigą, profesinių pareigų neatliks iki galo gerai, kad iškilus darbo ir vaikų priežiūros konfliktui, visais atvejais pirmenybę teiks vaikų priežiūrai, o ne darbui“, – teigia dr. E. Kačkutė, pridurdama, kad Vakarų visuomenėse vyrauja įsitikinimas, jog geros motinos tampa geromis tik tuo atveju, kai ką nors paaukoja – savo kūną, malonumus, interesus, o kartais ir profesinį integralumą.
Tiesa, pandemija dar labiau išryškino sunkumus, su kuriais tenka susidurti dirbančiomis motinoms. „Neseniai skaičiau straipsnį apie tai, kad moterų mokslininkių produktyvumas pandemijos metu, palyginti su vyrų, buvo kur kas mažesnis. Skaudžiausiai nukentėjo vienišos motinos ir tėvai, bet, žinoma, kad vienišų vaikus auginančių vyrų yra kur kas mažiau nei moterų. Dvi pamainos, kurias moterys įprastai vilko iki pandemijos, pandemijos metu tapo keturiomis. Be to, jas visas reikėjo ir iki šiol dar neretai reikia atlikti tuo pačiu metu“, – komentuoja dr. E. Kačkutė.
Kalbėdama apie pandeminę situaciją, VU Filologijos fakulteto mokslininkei antrina ir SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. „Nors visuomenės požiūris į moterį pastebimai keičiasi – vis dažniau moterys imasi siekti karjeros, o namų ruoša tampa ir moters, ir vyro reikalu, nuostata, kad namų šeimininkės vaidmuo ir atsakomybė pasirūpinti vaikais priklauso moteriai, vis dar gaji. Koronaviruso pandemija paskatino nuotolinį darbą, taip pat – nuotolinį vaikų ugdymą, todėl pastaraisiais pandeminiais metais didelė dalis moterų išties patyrė daugiau iššūkių nei su tuo pačiu pandeminiu laikotarpiu susidūrę vyrai”, – pastebi SEB banko vadovė.
Svarbus galimybių kūrimas ir visuomenės nuostatų keitimas
Pasak dr. E. Kačkutės, tik keičiant kultūrines nuostatas ir paramą tėvams, o ypač motinoms, galima nustumti „motinystės bausmę“ praeitin. „Reikėtų keisti ir pačią darbo kultūrą, darbo vietą. Priimti, kad darbas ir vaikų priežiūra ne visada turi būti griežtai atskirti. Darbovietės turėtų labiau įsileisti žmones su vaikais, leisti dirbti iš namų arba lanksčiu grafiku, steigti savo lopšelius, maitinimo krūtimi kambarius (ne kampus ar tualeto kabinas, o kambarius), darbą baigti iki darželių uždarymo ir t.t.“, – svarsto VU Filologijos fakulteto mokslininkė.
Savo ruožtu S. Gutauskaitė-Bubnelienė pastebi, kad galimybių kūrimas vaikus auginančioms moterims yra dvipusis reiškinys, kurį lemia tiek valstybės politika, tiek visuomenės nuostatos. „Siekiame būti kuo lankstesni, sudarydami sąlygas derinti pareigas šeimoje ir darbe. Pavyzdžiui, darbuotojams suteikiame galimybę po vaiko priežiūros atostogų grįžti dirbti ne pilną darbo dieną, dirbti lanksčiu grafiku ir pasirinkti labiau tinkamas darbo valandas, išvengiant automobilių spūsčių ar prisitaikant prie šeimos poreikių. Darbuotojams suteikiame galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Neseniai esame priėmę ir ilgalaikį strateginį sprendimą taikyti hibridinį darbo modelį – derinti darbą biure ir namuose, – aiškina SEB banko vadovė, – Kitaip tariant, ten, kur vienodos galimybės sudaromos visiems, kur svarbiausia – žmogaus talentas, siekiai ir gabumai, pasiekiama kur kas daugiau ir paprasčiau“.
Šiuo atveju SEB banko vadovei antrina ir „Telia“ atlygio ir naudų vadovė Inga Abraškevičė. „Labai daug dėmesio skiriame darbuotojų asmeniniam gyvenimui, lankstumui. Nors nuotolinis darbas jau tikriausiai nieko nebestebina, vis dėlto „Telia“ jau daugiau nei 10 m. yra įvedusi nuotolinio darbo tvarką, tad darbuotojai šiuo būdu galėjo dirbti ir prieš pandemiją, – komentuoja I. Abraškevičė, – Jeigu tik leidžia pandeminė situacija, turime ir mokyklinukų klubą, organizuojame įvairias stovyklas vaikams. Tai yra labai aktualu mokyklinių atostogų metu“. Be to, bendrovė „Telia“ yra įteisinusi vadinamąsias darbostogas (angl. workation), kurios suteikia itin lanksčias sąlygas darbuotojams dirbti iš bet kurios Europos Sąjungos šalies iki vieno mėnesio per metus. Pasak „Telia“ atlygio ir naudų vadovės, tokiu būdu bendrovės darbuotojai gali lengviau derinti darbą su atostogomis.
Pastebimos teigiamos tendencijos lyčių lygybės atžvilgiu
S. Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, SEB banke išryškėjusios atskirties tarp vyrų ir moterų pandemijos metu nebuvo pastebėta. „Siekiant palengvinti pandeminį laikotarpį, darbuotojams siūlome nuotolinio ir hibridinio darbo alternatyvas, lankstų grafiką, kitas galimybes, pavyzdžiui, psichologo konsultacijas“, – nurodo S. Gutauskaitė-Bubnelienė, pridurdama, kad Europos lyčių lygybės instituto duomenys rodo, jog Lietuvoje lyčių lygybės indeksas, lyginant su ankstesniais metais, paaugo 2,1 balais, ir 2021-aisiais pasiekė 58,4 balus.
Be to, šiame banke yra dedamos didelės pastangos vienodoms galimybėms ir atlygiui užtikrinti, pripažįsta S. Gutauskaitė-Bubnelienė. „Tai atspindi, kad ir nuosekliai įgyvendinamas banko tikslas mažinti atotrūkį tarp dirbančių vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų. Lyginame vienodą arba panašų darbą dirbančių vyrų ir moterų darbo užmokestį ir jau esame pasiekę gerą pažangą šioje srityje: SEB banke vienodą ar panašų darbą atliekančių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas siekia tik 2 proc., – pastebi banko vadovė, – Lyčių balanso siekiame formuodami komandas, nominuodami talentus, skirdami vadovus. Lyčių balansas atsispindi ir banko valdyboje, ją sudaro pusė moterų ir pusė vyrų“.
Savo ruožtu pašnekovė pripažįsta, kad jiems svarbu kurti tokią kultūrą ir darbo aplinką, kurioje būtų skatinama požiūrių įvairovė, domimasi naujomis perspektyvomis ir patirtimis bei gerbiami skirtumai. „Siekdami užkirsti kelią klišėms, investuojame į banko darbuotojų švietimą – organizuojame paskaitas, mokymus lyčių lygybės ir įtraukties temomis, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė, – Tikime, kad aukščiausios grandies vadovai turi būti akivaizdūs įvairovės lyderiai tiek banko viduje, tiek už jo ribų. Todėl SEB banko vadovai mokosi transformacinės lyderystės – yra suinteresuoti burti vieningą, kryptingai veikiančią komandą, kurią jungia pasitikėjimas ir pagarba vieni kitiems“.
Nuolatinis kontakto palaikymas su motinomis
Pasak banko vadovės, būsimus tėvus neretai gąsdina neužtikrintumas dėl ateities po vaiko priežiūros atostogų. „Neretai tėveliams, kurie penkis ar daugiau metų buvo vaiko priežiūros atostogose, būna būdingas nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis, tačiau tai suprasdami mes skiriame laiko žmogui adaptuotis, prisiminti turėtus įgūdžius arba leisti mokytis naujų dalykų. Kad padėtume iš vaiko priežiūros atostogų grįžtantiems darbuotojams adaptuotis, skiriame profesinius mentorius. Jais gali būti ir kolegos, ir vadovai. Nuolat bendraujame su mažus vaikus auginančiais darbuotojais, laukiame jų, teiraujamės, kada jie pageidautų sugrįžti dirbti, kad galėtume tinkamai pasiruošti juos priimti ir padėti adaptuotis. Vaikus auginančius kolegas įtraukiame į banko organizuojamas šventes, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė, – Be to, motinystė tikrai nestabdo nuo karjeros, banke turime pavyzdžių, kai į vadovaujančias pozicijas paskyrėme vadoves, kurios jau laukiasi. Jų laukiame grįžtant po motinystės atostogų“.
Tiesa, bendrovėje „Telia“, kuri įvardijama tvarių telekomunikacijų namais, darbuotojai, grįžtantys iš ilgalaikių atostogų, taip pat nėra palikti likimo valiai. „Visų pirma, mes palaikome nuolatinį kontaktą, norime, kad darbuotojai neatitrūktų nuo įmonės gyvenimo. Mes juos kviečiame į įmonės renginius, kad darbuotojai jaustųsi įmonės dalimi. Kai vaiko priežiūros atostogos eina link pabaigos, tą kontaktą suintensyviname. Tai reiškia, kad vadovai susisiekia su darbuotojais ir kalbasi apie darbuotojo lūkesčius ir t.t. Be to, turime labai aiškias, konkrečias gaires dėl atlygio peržiūros darbuotojams, kurie sugrįžta po ilgalaikių atostogų“, – pabrėžia įmonės atlygio ir naudų vadovė.
Motinystė ir karjera – ar tikrai (ne)suderinama?
Kalbėdama apie motinystės ir karjeros suderinamumą, dr. E. Kačkutė pabrėžia antrosios pusės vaidmens svarbą: „Patarčiau nuolat savęs klausti, ar jie/ jos tikrai atlieka pusę namų ruošos ir vaikų priežiūros darbo, ar tikrai kai iškyla darbo ir vaikų priežiūros konfliktai, dažnai juos sprendžia darbo, o vaikų priežiūros naudai, ir ar visuomet pasitikrina savo nematomas privilegijas“.
Tuo tarpu I. Abraškevičė yra įsitikinusi, kad svarbu atrasti balansą tarp asmeninio ir darbo gyvenimo. „Mano asmeninis patarimas būtų prasmingai išnaudoti tą laiką, kuris lieka laisvas nuo vaikučio priežiūros, savo asmeniniam tobulėjimui – t.y. naujų įgūdžių įgijimui ar esamų tobulinimui. Tokiu atveju, sugrįžimas po ilgo laiko tarpo būtų kiek įmanoma lengvesnis ir paprastesnis“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.
„Kaip ir daugeliui kitų Lietuvos gyventojų, man pačiai taip pat nepaprastai svarbu derinti profesinę veiklą ir šeimą. Čia praverčia organizaciniai gebėjimai: esu įsitikinusi, kad kiekvienas šiuolaikinis dirbantis žmogus, kad ir kokią poziciją užimtų, privalo mokėti gerai organizuoti savo gyvenimą ir darbo dieną. Man pačiai susitvarkyti ir su darbų gausa, ir su kylančiomis užduotimis padeda ne tik organizuotumas, bet ir kasdieniai ritualai. Be to, ilgainiui išmokau į nuolat besikeičiančias aplinkybes žvelgti ramiai ir neišgyventi, jeigu kruopščiai planuota darbotvarkė kartais sugriūna“, – pasakoja S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
