Tvarumas – daugiau nei rūpestis ekologija
Pasak „Tvarios Lietuvos“ vadovės Rugilės Matusevičiūtės, kiekvieną mėnesį iniciatyvos komanda dėmesį skiria vis naujai tvarumo temai. Taip siekiama parodyti, kad tvarumas yra itin plati sąvoka ir nevertėtų apsiriboti tik rūšiavimo, plastiko taršos ar kitais populiariausiais klausimais. Iki šiol projektas jau kvietė kalbėti apie savanorystės kultūrą ir vandens saugojimą. Tuo tarpu rugsėjis skirtas aptarti švietimo kokybę Lietuvoje ir drauge ieškoti sprendimų, kaip ją pagerinti.
„Matome, kad rugsėjo mėnesį didelė dalis gyventojų grįžta į mokyklas ar universitetus, kiti nusprendžia įgyti naujų įgūdžių savo darbo srityje. Taigi, net ir be mūsų įsikišimo rugsėjis Lietuvoje jau yra skirtas švietimui“, – šypsosi R. Matusevičiūtė.
Pasiteiravus, kodėl šio mėnesio „Tvarios Lietuvos“ pasirinka tema yra aktuali kalbant apie tvarumą, pašnekovė pasakoja, kad kokybiškas švietimas yra vienas iš Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų. Pasak jos, dažnai galvojame, kad tvarumas susijęs tik su klimato kaita ir atliekomis. Tačiau tvarus vystymasis apima ir kitas socialines sritis, kurios leidžia kurti darnesnę visuomenę.
„Kai kalbame apie švietimo kokybės tobulinimą, esminiai tikslai yra užtikrinti galimybę įgyti lygiavertį išsilavinimą nepriklausomai nuo žmogaus lyties ar amžiaus. Taip pat garantuoti, jog kokybiškas ugdymas būtų pasiekiamas ir mažesnėse gyvenvietėse, o išsilavinimo galimybę turėtų kiekvienas vaikas“, – mintimis dalijasi iniciatyvos vadovė.
Kokia švietimo kokybė Lietuvoje?
Kalbėdama apie švietimo būklę Lietuvoje, R. Matusevičiūtė pasakoja, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudaromo gerovės indekso duomenimis, Lietuvos švietimas dešimtbalėje sistemoje buvo įvertintas 7,7 balais. Šiuo metu užimame 13-ą poziciją tarp 40 EBPO šalių.
Be to, pašnekovės teigimu, Lietuvos gyventojai yra vieni iš labiausiai išsilavinusių Europoje. Pagal gyventojų, siekiančių aukštojo išsilavinimo, skaičių mūsų šalis yra 4-a Europoje. Tačiau ši tendencija turi ir ne tokią pozityvią pusę.
„Lietuva yra viena daugiausiai bakalauro diplomų turinti valstybė Europoje. Kitaip tariant, patiriame bakalauro laipsnio infliaciją. Net ir didelių kompetencijų nereikalaujančioms specialybėms keliamas aukštojo išsilavinimo reikalavimas. Todėl gyventojai jaučia spaudimą po mokyklos tęsti studijas universitete. Tokiu būdu dažnai be reikalo nuvertinta ir pamiršta tampa profesinio ugdymo nauda“, – teigia R. Matusevičiūtė.
Pasak jos, tirdami švietimo kokybės temą, „Delfi“ žurnalistai atskleidė ir daugiau aktualių problemų. Tarp jų – nevienoda švietimo kokybė regionuose ir didžiuosiuose miestuose, prastos studentų gyvenimo sąlygos bendrabučiuose, nepatogūs studijų tvarkaraščiai ir daugybė kitų klausimų, kuriems privalu skirti daugiau dėmesio.
Todėl visą rugsėjį iniciatyva „Tvari Lietuva“ kviečia gyventojus, viešojo ir privataus sektoriaus atstovus diskutuoti apie opiausias Lietuvos švietimo problemas ir skatina tapti pozityvių pokyčių dalimi.
Švietimo sistemos spragos ir perspektyvos mūsų šalyje bus analizuojamos tiek „Delfi TV“ laidose, tiek informaciniuose bei analitiniuose straipsniuose.
Pirmąjį rugsėjo savaitgalį apie švietimo kokybę „Tvari Lietuva“ kalbėjo ir Birštone vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“. Vienas iš iniciatyvos ambasadorių Edmundas Jakilaitis drauge su ekspertais festivalio metu kėlė klausimą, ko iš tiesų vertas lietuviškas aukštojo mokslo diplomas. Šią įtraukiančią diskusiją laidoje „Tvari Lietuva su E. Jakilaičiu“ jau netrukus galės išvysti ir „Delfi TV“ žiūrovai.
Išgirsti kitas „Tvarios Lietuvos“ festivalyje „Būtent!“ inicijuotas diskusijas galite ČIA. Susipažinkite su visomis projekto „Tvari Lietuva“ naujienomis ČIA.
