Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausioji specialistė Ramunė Gurklienė sako, kad jei paskaičiuotume eglučių naudingumą, matytume, jog jos gali sušildyti ne vieną dešimtį ar net šimtą butų, – kiekis priklausys nuo to, kiek žmonių tvariai atsisveikins su šventinėmis žaliaskarėmis.
Per šventes šildžiusios širdis, vėliau šildo namus
„Jeigu vidutinis eglutės svoris yra apie 10 kilogramų, tai sudeginus vieną eglutę vidutiniškai generuojama apie 30 kilovatvalandžių šilumos energijos. Standartinio sovietinės statybos buto, kurio dydis yra apie 60 kvadratinių metrų, šildymo poreikis per sezoną siekia apie 7500 kilovatvalandžių. Taigi, tokiam kiekiui reiktų 250 eglučių“, – paaiškina R. Gurklienė.
Kiekviename didmiestyje išties net sunku suskaičiuoti, kiek turite kaimynų ir nepažįstamų žmonių, kurie gyvena tame pačiame mieste. R. Gurklienė dalijasi: jei prie miesto tinklų prijungta 700 tūkstančių butų ir šį skaičių paverstume eglutėmis, gauti skaičiai būtų išties įspūdingi.
„Jei prie miesto tinklų prijungta 700 tūkstančių butų, galėtų būti surinkta apie 7 tūkstančiai tonų eglių, pagaminta 21 gigavatvalandė šilumos. Per metus į miestų šilumos tinklus patiekiama apie 9500 gigavatvalandžių šilumos“, – paaiškina pašnekovė.
Vilniuje – kone 100 eglių surinkimo aikštelių
Nors teoriškai itin ilgam laikui eglučių ir neužtektų, jos būtų ne tik naudingai panaudotos, bet dar būtų sutaupoma nuo kitokio jų perdirbimo – kompostavimo bei kitokių jų tvarkymo išlaidų.
Be to, kiek bus surinka eglučių ir kiek jų sugrįš į namus šiluma, jau priklauso tik nuo žmonių sąmoningumo.
Vilnius skelbia paruošęs kone 100 aikštelių, kur bus surenkamos per šventes džiuginusios eglės. Skelbiama, kad į specialias aikšteles nešti egles galima nuo sausio 6-osios, jos bus priimamos visą mėnesį. Specialiose aikštelėse reikia palikti jau nupuoštas egles, o surinktos eglutės bus naudojamos biokurui gaminti arba išvežtos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.
Gražiausios eglės kviečia sekti tvarių sprendimų pavyzdžiu
Dėl savo natūralaus grožio daug simpatijų pelniusios Klaipėdos ir Kretingos eglės, taip pat tampa tvarių sprendimų pavyzdžiu.
Įmonės „Klaipėdos šventės“ komunikacijos koordinatorė Živilė Putnienė sako, kad gražuolė uostamiesčio puošmena taps pavyzdžiu, kad eglės gali dalyti šilumą iki paskutinių akimirkų.
„Eglės po švenčių būna panaudotos tam tikrais tikslais. Iš Kalėdų eglės esame darę sūpynes vaikams, o šiais metais eglė bus perduota biokurui gaminti“, – dalijasi Ž. Putnienė.
„Kretingos rajono savivaldybės eglutė taip pat bus atiduota biokurui gauti. Ji dalinsis šiluma ne tik per šventes. Priimtas tvarus sprendimas, kad po švenčių eglutė bus skirta šilumai skleisti“, – sako Kretingos rajono savivaldybės mero patarėjas Albertas Barauskas.
Vis daugiau miestų egles naudoja šilumai gaminti
Eglutes priimti pasiruošę ne tik Vilnius ir Klaipėda, surinkimo vietas skelbia ir Šiauliai, Panevėžys, Kaunas.
Eglučių negalima palikti nei pamiškėse, nei miškuose, nei laukuose, mesti į buitinių ar antrinių žaliavų konteinerius. Už tai gresia bauda net iki 600 eurų. Žmonės egles palieka šalia daugiabučių esančiuose konteineriuose, tačiau taip elgtis negalima. Jei jus paskųs akylas kaimynas, galite finansiškai nukentėti.
