Apie šią problemą laidoje „Delfi rytas“ pasakojo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Žiemą oras blogesnis

Pasak V. Lukoševičiaus, pagrindiniai taršos šaltiniai yra gerai žinomi – energetika, šilumos gamyba, tiek centralizuota, tiek vietinė, kai kūrenami individualūs namai, taip pat žemės ūkis, kelių transportas.

Oro užterštumas Lietuvoje pasiskirstęs labai netolygiai – vienos teritorijos yra itin užterštos, dažniausiai tai būna tam tikros miestų vietos, kuriose itin intensyvus eismas, daug individualaus šildymo.

„Dar labai priklauso nuo laikotarpio, nes kai nėra sklaidos, teršalai neišvėdinami, kartais pasiekiame tokias teršalų koncentracijas, kurios yra virš normos. Dar lemia taršos šaltinių intensyvumas, kai prasideda šildymo sezonas ir teršalų šaltinių padaugėja, atsiranda vietų, kur tarša labai didelė“, – sakė V. Lukoševičius.

Valdas Lukoševičius

Pasak jo, žiemą oro kokybė dažniausiai būna blogesnė nei kitais sezonais. Tai nesunku pastebėti ir pačiam žmogui, kai atsidarius langą vietoje šviežio oro į kambarį patenka vien dūmai.

Didelę problemą kelia individualus šildymas

Yra atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad ilgalaikė tarša žmogaus kūnui tampa itin kenksminga.

„Esu matęs nemažai tyrimų ir skaičiavimų, kurie rodo, kad nors tarša momentinė nedidelė, bet turi ilgalaikį poveikį. Atsiranda kvėpavimo takų ligos, pablogėja kitų ligų būklė. Vėliau tą naštą tenka perimti sveikatos apsaugos sistemai, o tai kainuoja milijonus“, – kalbėjo pašnekovas.

Kadangi ši žiema nebuvo itin šalta, pasak V. Lukoševičiaus, nereikėjo sudeginti tiek daug kuro.

„Tai gali lemti, kad ši žiema nebus tokia tarši, kokia buvo prieš kelerius metus, kai stotys fiksavo labai didelius taršos lygius“, – kalbėjo V. Lukoševičius.

Pasak pašnekovo, problema yra tai, kad individualiai besišildančius namus labai sunku kontroliuoti, nėra aišku, kas ir kaip deginama, kiek taršos tai sukelia.

„Vaikštant prastesniu oru po privačių namų rajonus galima užuosti nepilno degimo produktus, juokaujama, kad visur kvepia rūkytomis dešromis. Sunku pakliūti į tokius namus, sunku tai kontroliuoti, todėl yra didžiulis skirtumas tarp rajonų, kur šiluma tiekiama centralizuotai, o kur šiluma gaminama individualiai be jokios atsakomybės“, – sakė pašnekovas.

Oro užterštumas

Įdomu tai, kad iš didžiųjų miestų kaminų, kuriuos žmonės dažniausiai įsivaizduoja kaip pagrindinį teršalų šaltinį, iš tiesų neišeina tiek daug teršalų.

„Visi šilumos tiekėjai kviečia į ekskursijas, nes kai žmonės pamato, kaip veikia tie įrenginiai, jiems abejonės išnyksta. Visų pirma, labai kokybiškai sudeginamas biokuras, kuris dabar yra pagrindinis kuras. Jis susmulkintas, gerai sumaišytas su deguonimi, todėl gerai sudega. Dūmai išvalomi specialiuose įrenginiuose, į dūmus purškiamas skystis, kuris galiausiai išplauna kietąsias daleles. Todėl tokie dūmai yra daug švaresni nei individualiuose namuose. Debesis, kuris matomas, yra vandens kondensato debesis“, – sakė V. Lukoševičius.

Net mažuose miesteliuose žiemą oras užterštas

Kiek anksčiau apie oro kokybę „Delfi“ pasakojo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

„Labiausiai užteršti yra didieji Lietuvos miestai, juose daugiausiai kietųjų dalelių, azoto, sieros dioksido, sunkiųjų metalų. Bet negalima sakyti, kad visas miestas užterštas vienodai, yra vietų, kurios užterštos labai smarkiai, tai būna prie labai intensyvaus eismo gatvių“, – pasakojo pašnekovė.

Vienas didžiausių oro teršėjų yra transportas, o šaltojo sezono metu – kietojo kuro deginimas.

„Šildymo sezono metu oro kokybė būna pati prasčiausia ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, labai išauga kietųjų dalelių, azoto ir kitų medžiagų koncentracija. Taip įvyksta dėl kietojo kuro deginimo namuose ir katilinėse“, – sakė pašnekovė.

Vilma Bimbaitė

Tad net mažuose miesteliuose šaltuoju metų laiku nepabėgsite nuo oro užterštumo, mat dėl senų šildymo sistemų, prasto kuro, tarša būna labai didelė. Oro kokybė labai priklauso ir nuo kuro kokybės, kas yra deginama. Deja, lietuviai į tai kreipia mažai dėmesio.

„Fabrikai taip pat yra didelis oro taršos šaltinis, bet jis yra kontroliuojamas. Dideli pramonės objektai turi nustatytus reikalavimus, vykdo tyrimus, kiek ir ko išmeta, tai turi deklaruoti ir mokėti. Jie suinteresuoti įsidiegti naujas technologijas ir mažinti oro užterštumą. Žinoma, jie teršia, bet tai galime kontroliuoti. Daug sunkiau kontroliuoti, kiek teršiama iš automobilių ir namų. Negalime kontroliuoti, ką degina žmogus, kokį kurą“, – kalbėjo V. Bimbaitė.

Smarkiai kenkia plaučiams

Kaip anksčiau „Delfi“ pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojas pulmonologas, profesorius Edvardas Danila, ši problema ateityje tik didės.

„Labai svarbus ir rimtas klausimas. Panašu, kad ši problema tik didės ateityje, dėl to, kad ir pramonė niekur nedings, ir gyventojų skaičius didės, miestai koncentruosis labiau, daugiau žmonių kelsis gyventi į miestus“, – sakė profesorius.

Gydytojo teigimu, oro užterštumas tikrai smarkiai kenkia plaučiams. Kaip pasakojo profesorius, ore esančios kietosios dalelės yra skirtingo dydžio. Mažesnės nei 10 mikrometrų dalelės gali būti įkvėptos į plaučius, patekti į bronchus. Kuo didesnės dalelės, tuo sunkiau jas įkvėpti, nes jei žmogus kvėpuoja pro nosį, jos gleivinė didesnes daleles sustabdo. Visgi, kvėpuojant pro burną, net ir didesnės dalelės gali patekti į organizmą.

Edvardas Danila

Kiek mažesnės dalelės, kurios yra 2,5 mikrometrų, gali ilgai išbūti ore ir neretai būna nuneštos vėjo net už kelių šimtų kilometrų.

„Įvykis kažkur gali būti kaimyninėje šalyje, už šimtų kilometrų, bet vėjas daleles gali atnešti iki mūsų. Net jei žmogus gyvena neužterštoje vietoje, kietosios dalelės gali atskristi iš kitur. Pačios smulkiausios dalelės gali pralėkti per pačius plaučius. Vienos nusėda nosyje, kitos tolimesniuose kvėpavimo takuose, kitos alveolėse, dar kitos tokios mažos, kad gali patekti į kitus organus ir pažeisti kitas sistemas“, – kalbėjo profesorius.

Priklausomai nuo kietųjų dalelių dydžio, jos gali nusėsti skirtingose vietose.

„Trachėjos ir bronchai turi specialų gynybinį mechanizmą. Galima įsivaizduoti kaip eskalatorius prekybos centruose iš antro į trečią aukštą. Ir tuo eskalatoriumi dalelės yra išnešamos į išorę, todėl stipresnio poveikio gali nesukelti. Tos, kurios yra smulkesnės, ir kurių išnešti nepavyksta, gali sukelti vietinį uždegimą. Taip pat gali sukelti dirginantį poveikį, tokiu atveju žmogus pradeda kosėti, krenkšti, giliau įkvėpus gali jausti spazmus, tai vadinama bronchų obstrukcija“, – sakė prof. E. Danila.

Taip pat įkvėpus kietųjų dalelių gali pasunkėti jau esama liga – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinis bronchitas, bronchinė astma.

Tačiau ir visiškai sveiki bronchai gali neatlaikyti oro taršos – žmogus pradės jausti kvėpavimo takų spazmus ir kosulį. Tiesa, nors tai ir nemalonūs pojūčiai, ilgalaikio poveikio jie neturi.

Ilgainiui gali sukelti vėžį

Visgi tos dalelės, kurios nulekia toliau iki alveolių, gali sukelti ilgalaikes ir skaudžias pasekmes. Alveolės turi kitokią struktūrą nei bronchai, neturi apsauginio sluoksnio, tad jose gali pradėti darytis smulkūs randeliai, kauptis dulkelių sankaupos. Anksčiau ar vėliau tai virs randiniais pakitimais. O pačios smulkiausios dalelės gali patekti ir į kraujotaką.

„Prie alveolių yra prisiglaudusios kraujagyslės. Alveolę nuo kraujagyslės skiria labai plona membrana, jos storis mažesnis negu dvi ląstelės. Kietosios dalelės gali per šias kraujagysles patekti į kraujotaką ir sukelti kitų organų pažeidimus“, – kalbėjo pašnekovas.

Oro užterštumas

Net ir sveikam žmogui oro tarša yra labai pavojinga. O ilgainiui tai gali sukelti vėžį.

„Jei oro tarša yra nuolatinė arba žmogus turi kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūko ar dirba darbą, kuriame ir taip yra dulkių, smulkios dalelės, kurios nusėda plaučiuose, ilgainiui tai sukelia randinius pokyčius. Jei oro tarša yra ilgalaikė, smulkios dalelės gali sukelti ir plaučių vėžį, ir kitų organų vėžį. Atrodo keistai, tačiau smulkios dalelės „pralenda“ per ploną membraną į kraujagysles ir taip gali sukelti kitų organų vėžį“, – kalbėjo profesorius.

Taip pat ir oro užterštumas susijęs ir su širdies ligomis.

„Pasaulio sveikatos organizacija yra paskaičiavusi, kad didelis oro užterštumas lemia 16 proc. koronarinės širdies atvejų ir 11 proc. insulto atvejų. Tai tikrai turi didelę įtaką. Kai užterštumas didesnis, pasireiškia ir daugiau ūmių širdies pažeidimų“, – sakė R. Šerpytis.

Gydytojas kardiologas pasakoja, jog oro tarša gali sukelti uždegimą.

„Jei kietosios dalelės didesnės nei 10 mikrometrų, jos yra sulaikomos ir nepatenka į organizmą. Plauko dydis yra nuo 20 iki 40 mikrometrų. Tos, kurios yra mažesnės nei 10 mikrometrų, gali pakliūti į plaučius ir daryti žalą. Per alveoles mažos dalelės pakliūna į kraujotaką ir ten gali padidinti oksidacinį stresą bei sukelti uždegimą“, – kalbėjo gydytojas.

Būtent uždegimas lemia, kad gali progresuoti koronarinė širdies liga, aterosklerozė arba, jei aterosklerozė jau yra, ji gali tapti labai aktyvi, nestabili ir išsivystyti į miokardo infarktą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją