Teiginiai
Vaizdo įraše ir jo aprašyme teigiama, kad Žemės magnetinio lauko svyravimai „daro milžinišką įtaką mūsų planetai ir mes vis labiau ir labiau jausime viso to pasekmes“, taip pat, kad tokie teiginiai esą „labai nepatogus C 0 2 teorijai“ ir sukelia klimato anomalijas.
Verdiktas
Netiesa, kad Žemės magnetinio lauko svyravimai prisideda prie dabartinio visuotinio atšilimo ir gali sukelti katastrofiškus klimato pokyčius. Nėra įrodymų, kad Žemės klimatą reikšmingai paveikė trys paskutiniai magnetinio lauko pokyčiai ar joks kitas pokytis per mažiausiai 2,8 mln. metų. Todėl tokius teiginius galima vadinti nepagrįstais ir prieštaraujančiais moksliniams įrodymams.
Taip pat, anglies dvideginio sukelta klimato krizė yra ne tik „teorija“, o mokslinis konsensusas – pagrindinė priežastis, kodėl Žemės klimatas šyla, yra šiltnamio efektą dujos (kaip anglies dvideginis, metanas ir t .t.). Iškastinis kuras – anglis, nafta ir dujos – yra didžiausias pasaulinės klimato kaitos veiksnys, išskiriantis daugiau nei 75 procentus pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir beveik 90 procentų viso anglies dioksido išmetimo.
Melo detektoriaus komentaras
Klimatas Žemėje keitėsi nuo tada, kai planeta susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Dar visai neseniai natūralūs veiksniai buvo šių pokyčių priežastis – kaip ugnikalnių išsiveržimai, Žemės orbitos pokyčiai ir Žemės plutos poslinkiai. Tačiau nuo pramonės revoliucijos XIX a. pasaulinė temperatūra kilo daug greičiau. Deginant iškastinį kurą ir keičiant žemės naudojimo būdus, žmogaus veikla greitai tapo pagrindine klimato pokyčių priežastimi.
Šiandien atmosferoje yra daugiau anglies dioksido nei bet kada buvo per pastaruosius 2 milijonus metų. Per XX ir XXI amžių anglies dioksido lygis padidėjo 40 proc. Todėl antropogeninė, tai yra, žmogaus veiklos sukelta, klimato kaita yra laikoma moksliniu faktu.
Kai atmosferoje daugeja šiltnamio efektą sukeliančių dujų, vis daugiau Saulės šilumos lieka atmosferoje, todėl klimatas greitėjančiai šyla. Kadangi nuo pramonės revoliucijos žmogaus veikla išskiria vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sulaikoma dar daugiau šilumos. Vietoj to, kad Žemėje būtų šilta ir stabili temperatūra, šiltnamio efektas šildo planetą daug greičiau. Mokslininkai tai vadinama „sustiprintu šiltnamio efektu“ ir tai yra pagrindinė klimato kaitos priežastis.
Žemės magnetinio šiaurės ašigalio padėtis pirmą kartą buvo tiksliai nustatyta 1831 m. Nuo to laiko jis palaipsniui nuslinko į šiaurės vakarus daugiau nei 1100 km, o jo judėjimo į priekį greitis padidėjo nuo maždaug 16 km per metus iki apie 55 km per metus. Šis laipsniškas poslinkis turi įtakos navigacijai ir į jį reikia reguliariai atsižvelgti. Tačiau yra mažai mokslinių įrodymų apie reikšmingus ryšius tarp Žemės dreifuojančių magnetinių polių ir klimato.
Per 200 stebėjimo metų Žemės magnetinis laukas susilpnėjo maždaug 9 proc. Tačiau paleomagnetiniai tyrimai rodo, kad laukas yra maždaug toks pat stiprus, kaip buvo per pastaruosius 100 tūkst. metų, ir yra dvigubai intensyvesnis už milijono metų vidurkį.
Paskutinio didelio poliaus apsisukimo laikotarpio augalų ir gyvūnų fosilijos didelių pokyčių nerodo. Giliavandenių nuosėdų mėginiai rodo, kad ledynų aktyvumas buvo stabilus. Tiesą sakant, geologiniai ir iškastiniai įrašai iš ankstesnių apsisukimų nerodo nieko ypatingo – pavyzdžiui, pasaulio pabaigos įvykių ar didelių išnykimų.
Kitaip tariant, teorijos, kuriuos bandoma susieti magnetinio lauko svyravimus ir Žemės klimatą, laikomos nepagrįstomis.
