Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina, kad šiuo metu negalima sakyti, jog integruojant į visuomenę bei darbo rinką žmones, turinčius negalią, arba juos prižiūrinčius artimuosius, yra viskas daroma sėkmingai. Pasak jos, tai vis dar yra labiausiai socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, patiriančios didžiausią skurdo riziką.

„Ilgą laiką, mano įsitikinimu, turėjome politiką, susijusią su neįgalių žmonių integracija šiek tiek neteisinga kryptimi, nes vis tiek daugiau ėjome per segregavimą, atskyrimą, kažkokios išmokos paskyrimą ir nėjome įgalinimo keliu taip, kaip norėtume ir turėtume eiti“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė M. Navickienė.

Ministrės įsitikinimu, visos priemonės, kurias šiandien valstybė projektuoja, programuoja, turėtų būti nukreiptos į tai, kad žmonės, kurie prižiūri savo artimuosius ir patys neįgalieji, galėtų gyventi savo gyvenimą ir integruotis į darbo rinką.

„Be abejo, finansinė parama taip pat yra labai svarbus aspektas. Man atrodo, kad derinant paslaugų ir išmokų sistemą, mes vis tiek turime turėti pagrindinį tikslą, kad tie žmonės būtų kaip įmanoma labiau savarankiški”, – tvirtino politikė.

M. Navickienė pažymėjo, kad išmokos bei paramos pagal biudžeto galimybes nuosekliai didėja. Anot jos, nuo birželio 1 d., augant tam tikroms socialinių išmokų bazėms, tikslinių kompensacijų ir šalpos pensijų bazei, pagalba žmonių išlaikymui didės apie 21 proc.

„Pagrindiniai Vyriausybės tikslai, kuriuos mes keliame šiems metams, tai yra iš esmės peržiūrėti neįgaliųjų socialinės integracijos visą sistemą – nuo sąvokų apibrėžimų keitimo, informacijos priėmimo iki pačios negalios nustatymo, mažiau vertinant medicininius kriterijus ir labiau orientuojantis į visų aplinkų pritaikymą“, – pabrėžė ministrė.

„Be abejo, kalbant apie šį visuomenės segmentą, negalime sakyti, kad yra padaryta viskas, ir turime daryti daugiau“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje Vyriausybė pristatė antiinfliacinių priemonių paketą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė, pristatydama socialinę jo dalį, akcentavo, kad jis skirtas apsaugoti pažeidžiamiausių žmonių grupių pajamas. Pasak jos, numatyta, kad socialinių išmokų dydžiai didėja vidutiniškai apie 15–20 proc. ir tai lenkia prognozuojamą infliaciją.

Pakete siūloma, kad nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis būtų 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėtų iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siektų 147 eurus. Šalpos pensijų bazę nuo vasaros pradžios siūloma didinti iki 173 eurų, nuo birželio pradžios papildomai 5 proc. didėtų ir socialinio draudimo pensijos senjorams ir žmonėms su negalia.

„Infliacija ir kainų augimas, ne tik energijos, bet ir maisto, stipriai paveikia pačias pažeidžiamiausias visuomenės grupes, todėl turime būtent jas apsaugoti nuo kainų kilimo poveikio ir kadangi tokios išmokos, kaip socialinė pašalpa, šalpos pensijos, socialinio draudimo pensijos, yra pažeidžiamiausių grupių pagrindinis pajamų šaltinis, tad nepakankamas tokių išmokų dydis lemtų, jog jie negalėtų pasirūpinti kasdieniais svarbiausiais poreikiais“, – balandžio pradžioje Vyriausybėje teigė M. Navickienė.

ELTA