Mokykloms trūksta daugiau nei pusės tūkstančio mokytojų: ar 1000 eurų yra adekvatus atlyginimas? 11

Artėjant naujiems mokslo metams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kuria planus, kaip gerinti mokymo kokybę. Tačiau Lietuvos mokykloms trūksta daugiau kaip 600 pedagogų. Ypač, kad mokytų matematikos ir chemijos. LNK žinios praneša, kad bus pokyčių ir ugdymo programoje. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, reikia siekti, kad vaikai išmoktų, o ne konkuruotų.

Prasidėjus mokslo metams, mokyklos suoluose sėdės 330 tūkstančiai mokinių. Dešimtadalis jų – pirmokai.

„Kažkaip pirma pažintis, yra labai jaudinanti“, – LNK sakė viena naujų mokinių belaukianti mokytoja.

Kol mokiniai renkasi geriausią vietą klasėje, Prezidentūros vidiniame kiemelyje prezidento Gitano Nausėdos ir mokytojų piknikas.

„Turbūt neturime kitos profesijos Lietuvoje, kuriai keltume tokius aukštus lūkesčius. Ko tik mes iš jūsų nenorime“, – į mokytojus kreipėsi šalies vadovas.

Tad lūkesčiai ir atsakomybė šiemet krenta ant maždaug 80 naujų mokytojų pečių.

„Šiek tiek baisu, nes man tai bus pati pirmoji rugsėjo 1–oji, kai būsiu jau ne mokinė, o mokytoja. Šiek tiek baisu, bet laukiu su nekantrumu“, – LNK pasakojo būsima matematikos mokytoja Aistė.

„Visą gyvenimą spjaudžiausi, kaip sakoma, ir teigiau, kad gyvenime mokytoja nebūsiu. Bet taip aukščiausiasis nurodė, suteikė galimybė ir dar nebaigusi studijų jau gavau darbą“, – atviravo būsima muzikos mokytoja Kotryna.

Tačiau vien šių mokytojų neužteks. Skaičiuojama, kad šalyje trūksta daugiau nei 600 pedagogų. Nėra, kas moka matematikos, fizikos ir chemijos.

Anot lietuvių kalbos mokytojo Mato, jaunus žmones atbaido didelė atsakomybė ir mažas atlygis.

„Jeigu vieną rašinį ištaisyti užtrunka apie 30 minučių, o mokytojas turi jų šimtus, tai tenka dirbti naktį. Ir ar 1000 eurų yra adekvatus atlyginimas? Tikrai ne“, – sakė jis.

Tad mokytojų trūkumas vis dar išlieka esmine Lietuvos švietimo sistemos problema.

„Aišku, kad jeigu nėra pakankamai pedagogų, tai tada tiesiog nėra kam dėstyti. Tai yra fundamentalus iššūkis šiuo atveju“, – LNK sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.

Vis dėl to, švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė ramina, kad šias studijas renkasi vis daugiau abiturientų. Šiemet jų įstojo daugiau nei tūkstantis.

„Reikia pabrėžti, kad mokytojų Lietuvoje (studijas, aut. p.) baigia tikrai pakankamai, skaičiai yra dideli. Mums tiek pilnai užtektų. Tačiau dalis iš jų ateina į mokyklas, dar mažesnė dalis – grįžta į rajonus“, – problemas vardijo ministrė.

Ministerija žada, kad šiais metais dalies specialistų mokyklose netrūks. Ketinama įdarbinti daugiau specialiųjų pedagogų. Taip pat tikimasi, kad kitais metais atsiras ir daugiau karjeros specialistų. Dabar Lietuvoje jų – 80. O tikimasi, kad parengti 380. Jie, anot ministrės, galėtų paskatinti moksleivius ateityje pasirinkti pedagogo profesiją.

„Dėl ko ateina profesinis orientavimas? Tam, kad padėtų mokiniams suprasti ir sužinoti, kad tokios profesijos kaip inžinieriaus, matematiko yra įdomios“, – sakė ministrė.

Tačiau švietimo specialistai šiai idėjai negaili kritikos. Esą jaunimo, kasdien einančio į mokyklą ir stebinčio mokytojo darbą, požiūrio į šią profesiją karjeros ugdymas nepakeis.

„Daugelis mokinių juk patiria kiekvieną dieną – ką reiškia būti mokytoju, mokytoja. Ir jie tai suvokia betarpiškai“, – tikino A. Lašas.

Be to, šiems specialistams finansavimas žadamas iš projektinių ES pinigų. O tai, anot švietimo ekspertų – ydinga praktika.

„Pats projektas baigiasi 2024 metais, rinkimai ateina ir jau kitiems lieka visa šita finansinė našta ir reikia spręsti – iš kur paimti biudžete pinigų, kad užpildyti šią skylę“, – kalbėjo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas.

Ministerija ruošiasi keisti ir ugdymo programą. Bandomasis matematikos egzaminas abiturientų laukia anksčiau. O patys egzaminai, anot ministrės, bus skirti išmokti, o ne konkuruoti.

„Į patikrinimus dabar žiūrime žymiai rimčiau, jų yra nedaug. Bet jie orientuoti į pagalbą mokiniui ir mokytojui“, – sakė ministrė.

Planuojamas ir mokyklų pertvarkymas, bei klasių mažinimas.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: