Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai liūdina – ženkliai atsiliekame nuo Europos vidurkio: siūlo valgyti mažiau mėsos 24

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, lietuviai suvartoja apie tris kartus daugiau mėsos nei yra rekomenduojama. Esame mėsos šalis – tai atsispindi mūsų tradicinėje virtuvėje ir kasdieniuose įpročiuose. Tačiau netvarus mėsos produktų vartojimas ne tik kenkia sveikatai, bet ir itin prisideda prie klimato kaitos.

Naujausia visuomenės apklausa „Augalinė mityba lietuvių akimis“ parodė, kad net 91,8 proc. Lietuvos gyventojų valgo mėsą, tačiau net trečdalis bando sumažinti savo suvartojamus mėsos kiekius. Ar kada tapsime vegetarų šalimi ir kuo skiriamės nuo kitų valstybių, kuriose alternatyviai maitinasi net 50 proc. gyventojų? Apie tai „Žinių Radijo“ laidoje „Tvari Lietuva“ plačiau pasakoja organizacijos „Gyvi gali“ įkūrėja Meda Šermukšnė.

Bando valgyti mažiau mėsos, bet daugelis nesupranta, kam to reikia

Pagrindinis organizacijos „Gyvi gali“ siekis – užtikrinti, kad tvarus, sveikas ir skanus augalinis maistas būtų be kliūčių prieinamas kiekvienam. Organizacija atliko visuomenės apklausą, kurioje įspūdingiausias atradimas, pasak M. Šermukšnės, yra tai, kad net trečdalis lietuvių per pastaruosius trejus metus mažino arba bandė sumažinti suvartojamos mėsos kiekį.

„Pirmiausia klausėme, prie kokios mitybos respondentai save priskiria. Čia labai atsiliekame nuo Europos vidurkio, nes alternatyviųjų valgytojų (veganų, vegetarų, pesketarų, fleksitarų) Lietuvoje yra vos kiek daugiau nei 8 proc. Tuo tarpu Europos vidurkis yra apie 30 proc., – pasakoja M. Šermukšnė. Be to ji sako, kad kai kuriose šalyse alternatyvių valgytojų yra net virš 50 proc. – Pirmaujanti šalis yra Nyderlandai – čia daug žmonių save įvardija kaip fleksitarus (mažinančius mėsos vartojimą – aut. past.). Valgyti mažiau mėsos bandantys lietuviai potencialiai irgi galėtų save įvardyti kaip fleksitarus, bet galbūt dar nėra gerai susipažinę su šiuo terminu.“

Didžiausia problema, anot pašnekovės, yra informuotumo trūkumas.

„Žmonės dažnai nežino, kokios yra per didelio mėsos suvartojimo grėsmės, – teigia ji. – Klimato kaita yra vienas iš pagrindinių veiksnių (...), taip pat nereikėtų tiek daug mėsos vartoti dėl sveikatos priežasčių. Lietuvoje trūko visuomenės edukavimo ir natūralu, kad žmonės nesupranta, kodėl reikėtų mažinti mėsos suvartojimą.“

Moterys labiau linkusios atsisakyti mėsos

Laidos pašnekovė dalijasi apklausos rezultatais, atskleidusiais ir netolygų vyrų bei moterų pasiskirstymą mėsos suvartojimo klausimu.

„Nesunku pastebėti, kad mėsa dažnai asocijuojama su vyriškumu, – šypsosi M. Šermukšnė. – Todėl, matyt, dauguma vyrų nesijaučia vyriškais, jei nevalgo mėsos. Taip pat pastebima, kad moterys Lietuvoje labiau domisi savo sveikata ir mityba, matome skirtumą ir ilgaamžiškumo prasme. Kai domisi sveika mityba, moterys vartoja ir mažiau mėsos. Skirtumas tarp vyrų ir moterų, įvardijusių, kad per pastaruosius trejus metus sumažino arba bandė sumažinti mėsos suvartojimą, yra keliasdešimt procentų.“

Labai atsiliekame nuo Europos vidurkio, nes alternatyviųjų valgytojų (veganų, vegetarų, pesketarų, fleksitarų) Lietuvoje yra vos kiek daugiau nei 8 proc. Tuo tarpu Europos vidurkis yra apie 30 proc.

Meda Šermukšnė

Gąsdina didesnės kainos

Taip pat apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau alternatyvių valgytojų Lietuvoje yra tarp jaunesnių, aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų ir aukštesnes pajamas gaunančių respondentų.

„Jauni žmonės dažniausiai daugiau domisi aplinkosauga (...), o išsilavinę, matyt, yra labiau žingeidūs, – mąsto M. Šermukšnė. – Be to, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad alternatyvūs produktai, lyginant su gyvūniniais, yra brangesni, todėl susidaro stereotipai ir žmonės, gaunantys mažesnes pajamas, net mažiau tuo domisi.“

Rinkos tyrimai rodo, kad kai kuriose Europos šalyse augalinės alternatyvos jau dabar yra pigesnės nei gyvūniniai produktai, priduria pašnekovė.

Ji teigia, kad mažinti suvartojamos mėsos kiekį yra labai paprasta ir tam nebūtina tapti radikaliu veganu ar vegetaru.

„Nesitikime, kad visi staiga per vieną naktį taps veganais, bet skatiname žmones pradėti nuo paprastų dalykų. Tai reiškia, kad jei turite galimybę rinktis augalinį patiekalą ar produktą, rinkitės augalinį. Jei neturite – rinkitės kitokį. Ir viskas, taip paprasta. Reikia suprasti, kad gali būti veganu, bet neatsisakyti, pavyzdžiui, sūrio arba, nuvažiavus pas močiutę, gali suvalgyti jos iškeptą patį skaniausią kotletą“, – sako M. Šermukšnė. Kai neįspaudžiame savęs į rėmus, jog privalome būti idealiais veganais, viskas tampa paprasčiau ir atsiranda didesnė motyvacija mažinti mėsos suvartojimą, pastebi pašnekovė.