Žalingas alkoholio vartojimas Lietuvoje jau seniai yra vienas didžiausių galvos skausmų. Prieš tai buvusios valdžios tai sprendė įvesdamos tam tikrus ribojimus ir draudimus. Neseniai dviejų Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas parodė dar vieną nerimą keliantį rodiklį. Mūsų šalyje didelė dalis vaikų gyvena su suaugusiais, kurie turėjo ar turi alkoholio vartojimo problemų. Šis rodiklis didžiausias tarp visų 19 tyrime dalyvavusių Europos šalių.

Tyrimą atliko prof. Ilona Tamutienė ir dr. Daumantas Stumbrys. Pasiteiravus vieno iš mokslininkų, kodėl nuspręsta atkreipti dėmesį į tai, kiek Lietuvoje vaikų susiduria su per daug išgeriančiais tėvais, jis pateikė jau anksčiau skelbtus skaičius.

„Dirbu su profesore I. Tamutiene, kuri yra sociologė ir nagrinėja vaikų apsaugos politikos, alkoholio žalos ir socialinės atskirties klausimus. Viena iš tokių temų yra žala kitiems dėl alkoholio vartojimo. Kodėl būtent iškilo tas klausimas dėl vaikų? Tai rodo statistika, kad 85 proc. vaiko teisių apsaugos bylų yra susijusios su tuo, kad bent vienas toje šeimoje asmuo turi problemų dėl alkoholio.

Pacituosiu: „Lietuvoje atlikus vaiko teisių apsaugos bylų analizę, nustatyta, kad bent vienas probleminis alkoholio vartotojas buvo 85,7 proc. šeimų nuo visų rizikos šeimų.“ Kitas dalykas, kad dar vienas labai panašus skaičius irgi siekia apie 86 proc. t. y. vaikų, gyvenančių vaikų namuose, kurių tėvų panaši dalis žalingai vartoja alkoholį. Tie tėvai nėra mirę, bet negali jais pasirūpinti dėl šios priklausomybės“, – teigė D. Stumbrys.

Lietuviams užduoti keturi klausimai parodė tikrąją padėtį: pagal šį rodiklį Europoje esame ir vėl pirmi
© Tyrimo statistika

Pasak jo, matant tokius žalos rodiklius ir tai, kaip tai paveikia vaikų gyvenimus ir alkoholio vartojimo problemų turinčio asmens artimą aplinką, kilo noras panagrinėti šią problemą išsamiau. Juo labiau, kad tokio tyrimo iki šiol nebuvo atlikta, todėl informacijos apie problemos mąstą trūko.

„Dažniau vis tiek šių problemų turi vyrai, todėl kenčia ne tik su jais gyvenančios moterys, bet ir vaikai. Didžioji dalis tų vyrų gyvena šeimose ir turi atžalų, kurie viską mato ir patiria“

D. Stumbrys paaiškino, kad pats tyrimas nebuvo skirtas tik vienam klausimui dėl vaikų. Tyrimas vadinasi „Standartizuotas alkoholio tyrimas arba standartizuota Europos alkoholio apklausa“.

„Šis tyrimas yra atliekamas kas kelerius metus ir buvo atliktas 19 Europos šalių. Taip pat ir Lietuvoje. Taigi, to tyrimo duomenys ir nagrinėjo tokius klausimus kaip alkoholio vartojimo dažnis, alkoholio vartojimo įpročiai ir kitus įvairius klausimus, susijusius su alkoholio vartojimu.
Jame yra toks instrumentas, kuris vadinasi Rapid Alcohol Problems Screen (RAPS) arba greitas alkoholio vartojimo problemų identifikavimo testas. Tai instrumentas, kurį sudaro keturi klausimai.

Respondentams buvo pateikti klausimai apie alkoholio vartojimo įpročius per pastaruosius 12 mėnesių. Aš išvardinsiu tuos keturis klausimus: 1. Ar buvo taip, kad po gėrimo jautėte kaltę ar atgailą? 2. Ar buvo taip, kad kuris nors draugas ar šeimos narys jums papasakojo tai, ką gerdami sakėte ar darėte ir ko neprisiminėte? 3. Ar dėl gėrimo kada nors nepadarėte ko nors, ko įprastai iš jūsų tikimasi? 4. Ar būna, kad atsikėlę rytais pirmiausia išgeriate?“.

D. Stumbrio teigimu, tai yra keturi klausimai, kurie parodo, kad asmuo turi problemų dėl alkoholio vartojimo arba gali jų turėti artimiausiu metu.

„Tai nereiškia, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio, bet tai reiškia, kad jis potencialiai gali sukelti žalą sau ir ypač aplinkiniams. Jeigu taip labai trumpai, tai pirmas klausimas yra susijęs su kalte. Jeigu žmogus vartoja alkoholį ir jaučiasi kaltas, vadinasi, arba kažką padarė, arba jaučiasi kaltas, kad per daug suvartojo.

Kitas klausimas yra apie tai, kad kažko neatsimena. Suprantate, kai gyvenate su vaikais ir neprisimenate, kas įvyko praėjusią dieną, tai gali tikrai turėti liūdnų pasekmių. Taip pat, jeigu nėra padaroma to, ko iš jūsų tikimasi: ar tai būtų šeimos, ar tai būtų darbinės pareigos.“

Jis pateikė pavyzdžių, kad tai gali būti neatliktos šeimos pareigos, pavyzdžiui, nenuvežtas vaikas į mokyklą, jeigu žmogus pagiringas pramiega iki 11 val. dienos. Taip pat tai gali sugadinti ir darbinius santykius, jeigu po išgertuvių kitą dieną pramiegamas darbas.

„Labai svarbu, kad Lietuvoje mes turime tokį įprotį kaip šeimos narių dengimas. Kartais artimi žmonės paskambina į darbovietę ir praneša, jog „susirgo“ vyras ar žmona, todėl negalės atvykti į darbą. Taigi, labai svarbu leisti nesaikingai alkoholį vartojančiam asmeniui susidurti pačiam su savo veiksmų pasekmėmis, su savo gėrimo pasekmėmis, ir jo nedangstyti.

Ketvirtas klausimas yra apie tai, ar žmogus atsikėlęs pirmiausia pagalvoja apie tai, kad reikia išgerti. Tai reiškia, kad tai yra tas „sveikatos taisymas“ arba „pachmielo darymas“. Tiesiog atsibudus reikia išgerti dar alkoholio, kad žmogus galėtų toliau funkcionuoti. Tiek mes žinome, tiek tai patvirtina toksikologai, kad šis elgesys yra tiesus kelias į priklausomybę, nes tai dažniausiai nesibaigia antrą dieną. Tas „sveikatos taisymas“ veda į „daugiadienes“ arba ilgalaikius gėrimo epizodus.“

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Mokslininkas nurodė, kad straipsnyje įvardijo du rodiklius – pirma, kiek asmenų, gyvenančių su vaikais, atsakė bent į vieną klausimą teigiamai, arba, kiek procentų vaikų gyvena su tokiais asmenimis.

„Teigiamas atsakymas indikuoja, kad žmogus yra problemiškas alkoholio vartotojas. Taip pat, kad dėl jo vartojimo potencialiai gali kilti rizika aplinkiniams ir ypač su juo gyvenantiems vaikams. Tai nereiškia, kad žmogus yra priklausomas ar kažkoks baisus alkoholikas, bet kad yra tam tikra rizika vaikui gyventi su tokiu žmogumi. Kai kuriais atvejais gali būti ne visiškai saugu.“

„Ten yra viena lentelė, kur galime kalbėti apie vaikus, kadangi buvo įdomiau, kiek jų gyvena su tokiais asmenimis. Tai Lietuvoje tie du rodikliai iš esmės abu yra labai panašūs. Mes turime didžiausius rodiklius ir mūsų šalyje didžiausia dalis vaikų t. y. 35, 2 proc. gyvena su asmenimis, kurie turi probleminį alkoholio vartojimą arba turi epizodus probleminio vartojimo per pastaruosius metus.

Šis rodiklis yra didžiausias tarp tirtų 19 Europos valstybių. Jeigu lygintume su kitomis šalimis, tai matome, kad jis mažiausias yra Italijoje, Portugalijoje, kur jis yra atitinkamai 6,2 ir 6,6 proc., o Lietuvoje jau turime 35,2 proc. Svarbu, kad išskyrėme ir šalių grupes – didžiausi rodikliai yra šiaurės Europos regione, prie kurio priskiriama ir Lietuva. Mažiausi – Viduržemio jūros šalyse“, – paaiškino jis.

Skirtumus lemia keli veiksniai

Paklaustas, kodėl matomi tokie skirtumai tarp šiaurės ir pietų Europos, jis sakė, kad tam įtakos turi keli veiksniai.

„Šios dvi Europos dalys turi skirtingas alkoholio vartojimo kultūras arba skirtingus įpročius. Tai tie įpročiai, viena vertus, yra tokie, kad šiaurės šalyse alkoholio vartojimas yra labiau priimtinas dėl tam tikrų klimatinių, gamtinių sąlygų. Kai šalta, gerti alkoholį yra malonu, o kai yra karšta, gerti stiprų alkoholį nėra malonu.

Kitas veiksnys galėtų būti susijęs su tamsiu paros metu ir kad šiaurėje tokį periodą turime ilgesnį. Todėl bandoma vartojant alkoholį spręsti tam tikras psichologines problemas arba taip praskaidrinti kasdienybę. Kitas dalykas yra vartojimo įpročiai, kurie yra susiję su binge drinking arba išgertuvėmis.“

D. Stumbrys paaiškino, kad šiaurės šalyse yra įprotis visą savaitę sunkiai dirbti ir visiškai nevartoti arba retai vartoti alkoholį, o atėjus savaitgaliui suvartoti labai didelį jo kiekį.

„Užgeriama labai daug ir vienu kartu. Tai ir yra tos pasekmės, kad žmogus paskui neatsimena, kad jaučia kaltę ir pan. Pietų valstybėse mes turime normalizuotą silpno alkoholio vartojimą tiek prie pietų, tiek prie vakarienės stalo ir tai nesukelia kažkokių didesnių socialinių pasekmių nei darbinėje, nei šeimos aplinkoje.

Tiesiog ten alkoholio gėrimas labai greitai pasibaigia po vienos ar dviejų taurių. Lietuvoje, Skandinavijos šalyse ar Didžiojoje Britanijoje turime tą alkoholio vartojimo įprotį, kad geriama kartą per savaitę, bet tokį kiekį, kurį kitos šalys išgeria per visą savaitę. Mes tokį kiekį sugebame išgerti per parą arba dvi.“

Mokslininko teigimu, tas vadinamas binge drinking gali tęstis netgi kelias paras.

„Viena vertus, jis yra pavojingas geriančiojo sveikatai, todėl turime labai didelius žalos sveikatai rodiklius t. y. mirtingumo arba sergamumo palyginus su kitomis šalimis. Taip pat jis yra pavojingesnis ir aplinkiniams. Kaip anksčiau minėjau, ypač artimai aplinkai. Tiesiog yra kažkas pamirštama, išgėrus vairuojama ir kiti panašūs žalos epizodai.“

Vis dėlto D. Stumbrys neatmetė, kad gėrimo įpročiams Lietuvoje vis dar turi įtakos sovietinė praeitis.
„Viena vertus, mes esame panašūs į kitas šiaurės šalis ir turime panašias tendencijas ar įpročius. Kita vertus, mes dar turime tą posovietinį alkoholio gėrimo modelį. Šie dalykai yra persidengę. Dažnai žmonės klausia, kokia yra priežastis, kad mes taip geriame. Kaip ir vienos nėra priežasties, bet tos dvi įvardintos priežastys, kad priklausome šiaurės šalims ir kad esame posovietinė šalis, yra labai svarbios.

Ką reiškia būti posovietine šalimi? Tai reiškia, kad Sovietų Sąjungoje buvo normalizuotas alkoholio vartojimas įvairiose srityse ir dideliais kiekiais tiek per šeimos šventes, tiek darbinėje aplinkoje. Tai buvo priimtina ir toleruojama. Kitas dalykas, kad mes išgyvename tą pereinamąjį laikotarpį iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką.“

Jo teigimu, trauma yra tiek ir sovietinis laikotarpis, tiek ir pereinamasis laikotarpis.

„Tai yra psichosocialinis stresas, kai žmonės netenka darbo arba būsto. Juk anksčiau viskas priklausė valstybei, o vykstant privatizacijai reikėjo išsipirkti savo būstą iš valstybės. Ne visi spėjo susigaudyti pokyčiuose, todėl liko be būsto.

Lietuva ir Estija jau du tokius minusus turi. Esame ir šiaurės šalis, ir posovietinė, todėl mūsų ir rodikliai yra vieni aukščiausių. Jeigu atkreipėte dėmesį, Estija irgi panašioje padėtyje.“

Alkoholis
Alkoholis
© Unsplash

Komentuodamas tendenciją, kodėl vyrai dažniausiai alkoholio suvartoja daugiau nei moterys, D. Stumbrys pastebėjo, jog visur šis rodiklis panašus.

„Pirmiausia, tai lemia ir biologija, fiziologija, mat vyrai pajėgūs daugiau suvartoti alkoholio. Taip pat tas sveikatai žalingas alkoholio vartojimas irgi daugiau vyrauja tarp vyrų. Kita vertus, jeigu pasižiūrėtume į šio tyrimo rezultatus, kurie lygina moterų rodiklius su kitomis šalimis, tai pamatytume, kad ir moterų gėrimo rodikliai Lietuvoje yra vieni didžiausių.

Taigi, ir moterys Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo gali sukelti didesnę žalą, palyginus su kitomis šalimis. Jeigu pasižiūrėsime, tai problemiškai alkoholį vartojusių moterų Lietuvoje buvo 25,9 proc. Tiesa, 48,8 proc. vyrų Lietuvoje turi tokias problemas, todėl tai tikrai didelis rodiklis, kai bent pusė vyrų į vieną klausimą iš keturių atsakė teigiamai.“

Tačiau mokslininkas akcentavo, kad ir mūsų moterys yra tarp pirmaujančių.

Įrodymais grįsti alkoholio ribojimai – veikia

Dar vienas svarbus klausimas, kuris buvo užduotas D. Stumbriui, ar pakanka šiuo metu taikomų priemonių Lietuvoje, jog alkoholio vartojimas būtų pakankamai sumažintas. Taip pat, ar tik švietimas dėl alkoholio žalos gali padėti pagerinti tą tendenciją?

„Būtų labai smagu, jeigu tos problemos būtų išspręstos tik švietimu, o ne draudimais. Niekas nenorėtų imtis draudimų ir Veryga nebūtų to daręs, jeigu būtų įrodymų, kad su švietimu pasiekiama geresnių rezultatų.

Deja, įrodymai rodo priešingai, kad vien tik su švietimu nepasiekiama tokių gerų rezultatų, ypač trumpuoju laikotarpiu. Kadangi pats dirbu su mirtingumu dėl alkoholio, dėl eismo įvykių, tai Lietuva yra tas pavyzdys, kai pavyko sumažinti mirtingumą tiek dėl alkoholio vartojimo, tiek dėl eismo įvykių.“

Jis pateikė pavyzdį, kad mirtingumas avarijose buvo sumažintas panaudojus vieną esminių priemonių – eismo infrastruktūros pokyčius.

„Tai nebuvo įgyvendinti draudimai ar švietimas, tačiau pasiektas labai teigiamas pokytis. Žiedų darymas ar šviesoforų pastatymas, ar pan. Kodėl aš pateikiu šį pavyzdį? Tai tiesiog mes galime šviesti žmones, kad jie nelėktų taip greitai arba galime pastatyti greičio kalnelį, kuris fiziškai neleidžia greitai važiuoti. Taigi, labai greitą ir užtikrintą poveikį šiuo atveju padarė fizinės kliūtys.

Tai taip ir su alkoholio vartojimu. Mes tikrai galime šviesti ir tai reikia daryti, tai yra daroma. Tikrai apie alkoholio vartojimą yra šviečiama, žmonės tikrai Lietuvoje žino apie alkoholio vartojimo žalą. Vis dėlto jau iki „valstiečiams“ ateinant į valdžią šis klausimas buvo ir prieš tai buvusių valdžių darbotvarkėje.“

D. Stumbrio nuomone, visuomenė tikrai puikiai žino apie galimas pasekmes ir jis neatmeta švietimo reikalingumo, bet mokslu grįsti įrodymai rodo, kad švietimas turi eiti paraleliai ir galbūt gali pakeisti ateinančių kartų požiūrį.

„Tačiau tai neduos greito efekto. Pavyzdžiui, kai buvo uždraustas rūkymas kavinėse. Tikrai buvo galima tik šviesti žmones, kad geriau nerūkyti prie vaikų, bet galiausiai tas draudimas pakeitė mūsų mąstymą. Tai ir buvo geriausia edukacija, kad buvo uždrausta ir dabar mes jau patys namuose ar kitur, kur lyg ir būtų galima rūkyti, tai prie vaikų daryti tapo visiškai nepriimtina.“

Lietuviams užduoti keturi klausimai parodė tikrąją padėtį: pagal šį rodiklį Europoje esame ir vėl pirmi
© Shutterstock

Tačiau paprašytas palyginti, kodėl taikomos griežtos priemonės Skandinavijoje galbūt geriau veikia, nei Lietuvoje, jis atkreipė dėmesį į vieną dalyką.

„Pas mus galbūt žala yra didesnė negu ten, nes jie gali padėti suklupusiam žmogui daug minkštesnę „socialinę pagalvę“. Tai reiškia, kad kai žmogus turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl negalios ir pan., tai visuomenė, bendruomenė, valstybė pasirūpina šia problema.

Lietuvoje mes to neturime ir geriau žmogus bus pasodintas į kalėjimą, jeigu turi problemų dėl narkotikų ar alkoholio. Taip ir sprendžiame tas problemas ir, žinoma, turime mažesnį krepšelį tų socialinių ar prieinamų gydymo paslaugų.“

Mokslininkas apibendrino, kad iki šiol beveik visos įgyvendintos priemonės dėl alkoholio vartojimo mažinimo yra grįstos mokslu ir egzistuoja pakankamai daug įrodymų, jog yra efektyvios.

„Dar prieš jas įdiegiant Lietuvoje, tos priemonės buvo laiko patikrintos kitose šalyse ir įvardintos kaip pačios veiksmingiausios. Jas pigu valstybei ir įgyvendinti. Pavyzdžiui, nėra didelių kaštų uždrausti reklamą ar sutrumpinti alkoholio pardavimo laiką. Tai brangiai valstybei nekainuoja, o rezultatai būna pakankamai geri.“

Jis suabejojo tik dėl baudžiamosios atsakomybės už vairavimą išgėrus taikymo, mat abejoja, ar tai tikrai yra tinkamiausia priemonė suvaldyti šią problemą.

„Lietuva yra šalis turinti didžiausius įkalinimo rodiklius Europos Sąjungoje. Todėl kalinių populiacijos didinimas nėra išeitis. Baudžiamosios atsakomybės taikymo veiksmingumas sprendžiant visuomenės sveikatos problemas nėra labai pagrįstas. Tiek kalbant apie alkoholio vartojimo, teik apie narkotinių medžiagų vartojimo problemas. Turbūt todėl į dabartinio Seimo darbotvarkę ir buvo įtrauktas narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimas.“

www.DELFI.lt