Jungtinių Valstijų kariuomenė visai neseniai, prieš prasidedant karui Ukrainoje, oficialiai pristatė pirmąją savo kovos su klimato kaita strategiją – pastangas prisidėti prie pasaulinių bandymų kovoti su planetos šiltėjimu, rašo washingtonpost.com.

Remiantis ambicingais planais, siekiama iki 2030 metų kariuomenės sugeneruojamas anglies dvideginio emisijas sumažinti per pusę, iki 2035 metų elektrifikuoti visas iki vienos nekarines transporto priemones, o iki 2050 metų parengti elektra varomų kovos mašinų projektų bei paruošti naująją karių kartą dirbti karštesnio klimato bei chaotiškesnio pasaulio sąlygomis. Tai didesnio masto prezidento Joe Bideno administracijos pastangų visose valstybinėse įstaigoje, įskaitant ir Pentagoną, imtis priemonių sprendžiant klimato kaitos problemas dalis.

Kodėl Pentagonui turėtų rūpėti klimato kaita?

Jungtinių Valstijų karinis personalas per naktį netapo medžių mylėtojų sekta – paprasčiausiai kariniams strategams vis didesnį nerimą kelia klimato kaitos įtaka saugumo situacijai.

Prieš karą Ukrainoje paskelbtoje Pentagono strategijoje akcentuojama „išaugusi ginkluotų konfliktų vietose, kur dėl pasikeitusių sąlygų sutrikusi socialinė tvarka ir pakrikusios populiacijos, rizika“. Pavojus dar augs ten, kur klimato kaita prisideda prie socialinio nestabilumo, atima galimybes tenkinti bazinius poreikius, kenkia pažeidžiamoms valstybėms ir ekonomikoms, ardo gyvybiškai svarbią infrastruktūrą ir trikdo žemės ūkį.

Joe Bidenas
Joe Bidenas
© Scanpix

Analitikai nuogąstauja, kas nutiktų, jeigu prasidėtų kariniai konfliktai dėl, pavyzdžiui, geriamo vandens. Mekongo upė – gyvybiškai svarbi visoms Pietryčių Azijos valstybėms, o jos aukštupys – Kinijoje. Klimato kaitos sukeltos sausros Sirijoje, trukusios nuo 2006 iki 2010 metų, ne be reikalo minimos kaip viena iš priežasčių, ten inicijavusių mirtiną konfliktą. Tirpstančios ledo paklodės Arkties vandenyne paskatino pasaulio galingųjų konkurenciją dėl įtakos Šiaurėje. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kokią įtaką klimato pasikeitimai daro geopolitinei situacijai.

Įkvėpti J. Bideno dėmesio klimato kaitai, Pentagonas, Nacionalinė saugumo taryba ir Jungtinių Valstijų žvalgybos bendruomenė spalį paskelbė išsamių – ir, deja, bauginančių – vertinimų, kokią grėsmę pasaulinis klimato šilimas kelia Jungtinių Valstijų saugumui.

Kas iš tikrųjų keistis JAV kariuomenėje?

Strategijoje keliami ambicingi tikslai: iki 2030 metų pasiekti, kad elektra visiems kariniams objektams būtų gaminama tik iš anglies dvideginio emisijų negeneruojančių šaltinių, iki 2045 metų pasirūpinti, kad visų karinių objektų anglies dvideginio emisijos prilygtų nuliui, intensyviai elektrifikuoti transporto priemonių parką, iki 2050 metų išvystyti elektrinių taktinių mašinų (tų, kuriuos dalyvauja realiuose kariniuose veiksmuose) projektus. Ir tai dar ne viskas: iki 2035 metų – mikrotinklai visuose kariuomenės postuose, taip sudarant sąlygas energijai iš atsinaujinančių šaltinių. Pabaigai: dėmesys klimato kaitos problemoms priimant sprendimus dėl didžiulių teritorijų visame pasaulyje valdymo.

Kariuomenė taip pat kelia tikslą šviesti savo personalą apie klimato kaitos problemas ir stengtis mažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį karinių pratybų metu.

Iki karo Ukrainoje paskelbtoje Pentagono strategijoje – niūrios užuominos: naujus karius ruoš dirbti karštyje ir chaose
© DELFI / Kiril Čachovskij

Strategijai įgyvendinti būtinas realus biudžetas. O iki tol tai tėra teoriniai išvedžiojimai. Kol kas paviešintame dvylikos puslapių dokumente jokie konkretūs skaičiai neminimi.

Ekspertai teigia, kad keliami tikslai labai konkretūs, tad prognozuojamas gana greitas ir sklandus jų įgyvendinimas.

„Strategijos detalumas ir nuoseklumas palieka gerą įspūdį. Kalbama apie labai konkrečius tikslus, jie atrodo įgyvendinami. Panašu, kad Jungtinės Valstijos rodo labai gerą pavyzdį“, – teigia JAV žvalgybai kovos su klimato kaita klausimus spręsti padėjusi Erin Sikorsky, šiuo metu vadovaujanti ekspertų grupei „Center for Climate and Security“.

Kodėl svarbu, kokių veiksmų dėl šylančio klimato imsis Pentagonas?

JAV Gynybos departamentas daug prisideda prie klimato taršos anglies dvideginio emisijomis: jis atsakingas už 56 proc. visų federalinės valdžios emisijų ir už 52 proc. suvartotos elektros energijos. Taigi, viskas, ką jis daro, sulaukia didelio atgarsio. O kariuomenė – didžiausia karinė tarnyba. Tai taip pat reiškia, kad didžioji dauguma pastangų sprendžiant emisijų, susijusių su federaline valdžia, klausimą duoda labai menkos naudos, jeigu prie jų neprisideda Pentagonas.

Tradiciškai kariuomenė niekada nebuvo atsidūrusi aplinkosaugininkų akiratyje, iš dalies dar ir dėl to, kad Pentagono bei žaliojo judėjimo politika bei kultūra niekada nesusiskirsdavo. Panašu, kad situacija pradeda keistis.

„Kalbant apie federalinę valdžią, visi sėdime toje pačioje valtyje. Jeigu valdžia nusprendžia kovoti su klimato kaita, prie to turi prisidėti ir Gynybos departamentas. Tikrai yra apie ką pagalvoti. Jis turi didžiausią šalyje vaikų priežiūros sistemą. Poveikis didžiulis“, – sako su klimato kaitos klausimais šiuo metu dirbanti buvusi Baracko Obamos administracijos gynybos sekretoriaus padėjėja Sharon Burke.

Iki karo Ukrainoje paskelbtoje Pentagono strategijoje – niūrios užuominos: naujus karius ruoš dirbti karštyje ir chaose
© Reuters/Scanpix

Viršuje priimti sprendimai mažinti emisijas ir į planavimo procesus įtraukti klimato kaitos elementą gali prisidėti prie esminių pokyčių – nuo šimtų tūkstančių kariuomenės transporto priemonių iki daugiau nei 16 mln. akrų žemės, kurią JAV kariuomenė valdo visame pasaulyje.

Palaukite: juk kariuomenės darbas kariauti karus, o ne kovoti su klimato kaita?

JAV kariuomenė davė aiškiai suprasti, kad jos pastangos prisidėti prie kovos su klimato kaita nukreiptos į pagrindinę misiją: „Visi tie veiksmai, kurių bus imtasi sprendžiant klimato kaitos problemas, neabejotinai padidins ir mūsų kovinės galios efektyvumą“, – teigia JAV kariuomenės objektų, energetikos ir aplinkosaugos sekretoriaus padėjėjas Paulas Farnanas.

Kovos su klimato kaita inkorporavimo į karines pastangas proponentai sako, kad daugeliu atveju tai padidins karių darbo veiksmingumą. Mūšio lauke tiekimo grandinės, aprūpinančios degalais bazes, „Humvee“ ir kitas kovos mašinas, dažnai tampa atakų taikiniais. Iš lygties pašalinus iškastinį kurą – ar bent jau pagerinus tankų ir kitų sunkiųjų mašinų degalų naudojimo veiksmingumą – galima išgelbėti daugybę gyvybių.

Štai kas įkvėpė Richardą Nugee – vieną iš įtakingiausių britų kariuomenės generolų – praeitais metais šalies pajėgoms parengti klimato strategiją. Jis teigia, kad buvo iki gyvo kaulo įgrisęs sąmoningas įtakingųjų gynybos pareigūnų nenoras pripažinti, kad klimatas nėra antraeilis dalykas. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat kovą su klimato kaita įvardija kaip vieną iš gynybos aljanso kolonų, o praeitais metais sukėlė nemenką ažiotažą, tapęs pirmuoju NATO lyderiu, dalyvavusiu Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje.

Kritikai tikino, kad klimato kaitos klausimas atitraukia nuo esminių kariuomenės reikalų. Geriausiu atveju, anot skeptikų, atima išteklius iš svarbesnių klausimų, pavyzdžiui, Rusijos invazijos į Ukrainą ar strateginės konkurencijos su Kinija. Blogiausiu atveju – silpnina karines pajėgas.

Iki karo Ukrainoje paskelbtoje Pentagono strategijoje – niūrios užuominos: naujus karius ruoš dirbti karštyje ir chaose
© DELFI / Domantas Pipas

„Mes kalbame apie besikeičiančias karines operacijas. Mes kalbame apie kitokį karą, karą, tausojantį išteklius“, – sako buvęs Pentagono pareigūnas, kadaise buvęs atsakingas už išlaidas gynybai, Markas Cancianas.

Ką dar Gynybos departamentas daro teisingai klimato kaitos klausimais?

Tiek Pentagonas, tiek pavienės karinės tarnybos bando į planavimo procesus įtraukti ir kovą su klimato kaita. Pastarosiomis savaitėmis Gynybos departamentas ne kartą davė suprasti norintis, kur įmanoma, pereiti prie netaršios elektros energijos, ir ketina prašyti rangovų teikti emisijų duomenis dėl bombų, naikintuvų ir kitos karinės technikos. Tai dar vienas įrodymas, kad JAV kariuomenė į gerą pusę keičia savo poziciją klimato kaitos klausimais.

„Klimato kaita kelia grėsmę Amerikos saugumui ir keičia mums žinomą geostrateginį žemėlapį. Jau šiandien mūsų kariai dirba ekstremalių temperatūrų sąlygomis, kovoja su miškų gaisrais, prisideda likviduojant uraganų padarinius, tad galima drąsiai sakyti, kad klimato kaita nėra tolima ateitis. Tai mūsų dabartis, mūsų realybė“, – konstatuoja kariuomenės sekretorė Christine Wormuth.

www.DELFI.lt