Ekspertai įspėja: daugėja vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių – ar mokyklos yra pasirengusios juos priimti?

Ekspertai įspėja: daugėja vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių – ar mokyklos yra pasirengusios juos priimti?
© DELFI / Josvydas Elinskas

Į Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje drauge su Suomijos ir Danijos ambasadomis bei Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą švietimo konferenciją „NordEd“ susirinkę įtraukiojo ugdymo ekspertai pastebi ryškėjančią tendenciją: auga vaikų, kuriems yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai (SUP), skaičius, vis dažnesni ir psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas, depresija, atvejai. Švietimo sistemai ir mokykloms tai reiškia naujus iššūkius – pirmiausia, kaip parengti daugiau švietimo pagalbos specialistų bei užtikrinti, kad mokytojai gautų reikiamą pagalbą. Visgi, tai neturėtų tapti kliūtimi įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus švietimo srityje.

Laukia daug darbų

Lietuvos švietimo sistemos didieji pokyčiai laukia jau po dvejų metų. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir darželiai turės sudaryti sąlygas vaikams su specialiaisiais poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais.

Lietuvoje 2018 m. SUP nustatyti 14.9 proc. vaikų, o pastaraisiais metais skaičius išaugo iki 15,4 proc. Panaši tendencija stebima ir Danijoje – čia autizmo spektro sutrikimai 2011 m. buvo nustatyti 1,2 proc. vaikų, o 2019 m. šis skaičius išaugo iki 2,2 proc. Suomijoje 2019 m. 20 proc. mokinių buvo suteikta skirtingo lygio švietimo pagalba, o 2021 m. jos prireikė jau 23 proc. šalies moksleivių.

Vienu iš didžiausių Lietuvos iššūkių išlieka mokymosi aplinkos pritaikymas įtraukiajam ugdymui: tik 7 iš 947 Lietuvos mokyklų (0,7 proc.) 2021 m. buvo pritaikytos mokiniams su negalia, 7,7 proc. mokyklų neturi nė vieno švietimo pagalbos specialisto, daugiau nei pusėje šalies pradinių mokyklų (65 proc.) dirba nepilna švietimo pagalbos specialistų komanda.

Mokykla turi prisitaikyti prie vaiko poreikių, o ne atvirkščiai

„NordEd“ konferencijos pranešėja iš Suomijos Nacionalinės švietimo agentūros dr. Katri Kuukka pabrėžė, kad į įtraukųjį ugdymą reikia žiūrėti kaip į vertybę ir vertinti jį kaip tam tikrą visuomenės brandos rodiklį.

Dr. Katri Kuukka
Dr. Katri Kuukka
© Organizatorių nuotrauka

„Įtrauktis yra vertybė. Tai nėra eksperimentas, kurį pabandę, vėliau galime lengvai pamiršti. Tai nėra ir būdas sutaupyti kaštus, o jei mokykloje ne viskas gerai sekasi, įtraukusis ugdymas neturėtų tapti visų problemų atpirkimo ožiu. Visi turime vadovautis vieningu požiūriu: vaikas pagalbą turi gauti ten, kur jis mokosi, o ne atvirkščiai – ieškoti specialiųjų mokyklų, kur ji galėtų jam būti suteikta“, – teigė ekspertė.

Pasak jos, Suomijoje taip pat kyla diskusijų, ar įtraukusis ugdymas iš tikrųjų veikia, tačiau nuosekliai taikoma įvairių lygių pagalbos mokiniui sistema duoda rezultatų ir leido atsisakyti dalies stigmų, siejamų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.

Danijos vertinimo instituto vyriausioji konsultantė Chantal Maria Pohl Nielsen pastebėjo, kad nors apie įtraukųjį ugdymą kalbama jau ne vieną dešimtmetį, iki šiol sunku išvengti stereotipų, skirstymo į „juos“ ir „mus“.

„Šie vaikai yra mūsų visuomenės dalis, o įtraukusis ugdymas naudingas visiems. Tendencijos rodo, kad tokių mokinių daugės, o kur dar mokiniai, esantys „pilkojoje zonoje“, kuriems papildomos pagalbos gali prireikti laikinai, tam tikru sunkesniu laikotarpiu, ar su atskirais mokomaisiais dalykais? Galimybės pritaikyti mokymą pagal individualius mokinio poreikius ir jiems suteikia daugiau galimybių pasiekti mokymosi sėkmę“, – įsitikinusi Danijos atstovė.

Chantal Maria Pohl Nielsen
Chantal Maria Pohl Nielsen
© Organizatorių nuotrauka

Pamokos Lietuvai

Suomija apie ilgalaikę įtraukiojo ugdymo strategiją pradėjo kalbėti jau 2007 m., o Danijoje sisteminių pokyčių integruojant specialųjį ir bendrąjį ugdymą imtasi 2012 m. Kalbėdama apie savo šalies patirtis ir pamokas, įgyvendinant įtraukiojo ugdymo principus, dr. K. Kuukka, akcentavo, kad pokyčius vertėtų įgyvendinti palaipsniui ir visi turi vienodai suprasti jų tikslą.

„Daug pokyčių vienu metu išvargina mokytojus ir jų susidomėjimas įtraukiuoju ugdymu sumažėja. Tačiau būtent nuo mokytojų profesionalumo ilguoju laikotarpiu priklausys visų pokyčių sėkmė – kai tėvai matys, kad su jų vaikais dirba profesionalai, o įtraukusis ugdymas veikia, bus lengviau rasti dialogą su jais, o pasitikėjimas švietimo sistema visuomenėje išaugs. Suprantu mokytojus, kurie skundžiasi specialistų trūkumu ar negauna pagalbos dirbant su SUP turinčiais vaikais, bet kviečiu juos labiau pasitikėti savimi, priimti tai kaip iššūkį, o gal net kaip dovaną, skirti laiko refleksijai, ieškoti galimybių tobulinti kompetencijas“, – teigia ji.

Danijoje itin pasiteisino pasirinktas modelis, kai klasėje vienu metu su mokiniais dirba ir dalyko mokytojas, ir specialusis pedagogas. Vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduria tiek kaimynės Šiaurėje, tiek Lietuva – kaip parengti reikalingą švietimo pagalbos specialistų skaičių. Lietuvoje numatyta atnaujinti edukologijos studijų krypties programas, įtraukiant ne mažesnį nei 6 kreditų įtraukaus ugdymo organizavimo kursą, o Danijoje būsimiems mokytojams jau dabar privalomas specialiosios pedagogikos kursas.

„Dar viena pamoka, kurią išmokome Danijoje – kiekybiniai rodikliai neturėtų būti pagrindinis sėkmės kriterijus, įgyvendinant įtraukujį ugdymą. 2012 m. pradėję planuoti pokyčius, buvome užsibrėžę, kad 2016 m. įtraukties rodiklis sieks 96 proc. Tačiau vėliau šio tikslo atsisakėme, nes supratome, kad įtraukusis ugdymas yra ilgalaikis procesas, kuriame daug svarbesnė priimamų sprendimų ir įgyvendinamų pokyčių kokybė. Nepamiršti to padės ir paprastas patarimas – į viską, ką darote, žiūrėkite iš vaiko perspektyvos: ar tai padės jam mokykloje jaustis geriau?“, – priminė Ch. M. Pohl Nielsen.

Įtraukiajam ugdymui skirtos NordEd konferencijos pranešimus galite peržiūrėti ČIA.

„NordEd“ iniciatyva siekia sustiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje, skatinti politikos formuotojų ir platesnės visuomenės diskusijas aktualiomis švietimo temomis, pateikti geriausias Šiaurės ir Baltijos regiono praktikas. „NordEd“ įgyvendina Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje kartu su Suomijos, Danijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadomis Lietuvoje bei Islandijos ambasada Suomijoje.