Lietuvoje kyla nemenkos aistros dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos, kuri pavers rajonų ligonines tik slaugos įstaigomis. Jos neteiks aktyvios pagalbos. Žmonės privalės vykti gydytis į didesnius centrus didesniuose miestuose. Taip sako šios reformos kritikai.

Valdžia mano, kad reikia koncentruoti paslaugas, gerinti jų kokybę, o prieinamumas esą tikrai nesumažės – kaip tik pagerės daug sveikatos rodiklių.

Ar tikrai nenukentės žmonės ir neatitols paslauga? Ką ši pertvarka duos Lietuvos žmonėms? Apie tai „Delfi TV“ televizijos laidoje „Iš esmės“ kalbėta su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Lietuvoje Antanu Matulu, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadove Violeta Grigiene, Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Gintaru Kacevičiumi ir Plungės rajono meru Audriumi Klišoniu.

V. Grigienė įsitikinusi, kad, koncentruojant gydymo paslaugas į tris tretinius kompetencijos centrus Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje, į penkis regionus, suskirstytus buvusių apskričių lygmeniu, į dvi respublikines ligonines – Šiaulių ir Panevėžio, paslaugų prieinamumas rajonų, ypač atokių, gyventojams tik pablogės, kokybė irgi nukentės.

Minimai sveikatos reformai planuojama skirti apie 800 milijonų eurų. Nors A. Matulas teigė, kad ta pinigų suma bus paskirstyta tolygiai visiems regionams ir gydymo įstaigoms, tačiau V. Grigienės tai neįtikina.

Antanas Matulas
Antanas Matulas
© DELFI

„Galbūt tas pasipriešinimas reformai nebūtų toks aštrus, jeigu būtų aiškiai įvardinti finansų paskirstymo kriterijai.

Kai kalbame apie skirstymą visiems, natūraliai kyla mintis, kad ten, kur paslaugos bus sukoncentruotos, nes vyks paslaugų centralizavimas ir koncentravimas, vienareikšmiškai nueis ir pinigai. Kuluaruose jau dabar sklinda kalbos, kad reorganizuojamai pirminei sveikatos priežiūrai teliks tik 28 milijonai“, – kalbėjo V. Grigienė.

Anot jos, pasipriešinimą reformai ir baimę gimdo neaiškumai, neatsakymas į konkrečius klausimus.

Kartu V. Grigienė kvietė rajono gyventojus nedžiūgauti, kad ilgainiui rajono mažosios ligoninės liks tik slaugos.

„Formuojant ilgalaikės priežiūros modelį, į kurį įeis ir slauga, ir kartu sujungta socialinė pagalba, visas dėmesys, pagal reformos nuostatas, bus nukreiptas į ambulatorinės slaugos ir paliatyviosios pagalbos plėtrą bei koncentravimąsi, mažinant stacionarinių paslaugų apimtį. Ilgainiui, pakeitus paslaugų finansavimo modelį, tų slaugos skyrių, deja, senėjančioje Lietuvoje nebeliks arba liks pakankamai ribotas skaičius“, – įspėjo V. Grigienė, anot kurios, slauga liks namuose.

Duris užsirakinusios Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė teigia dėl tokių apsaugos priemonių sulaukusi ir gėdinimų, ir grasinimų
Duris užsirakinusios Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė teigia dėl tokių apsaugos priemonių sulaukusi ir gėdinimų, ir grasinimų
© Sekundė.lt

V. Kacevičius teigė, kad tokiam bauginimui nėra pagrindo. Esą V. Grigienė supainiojo investicijas su einamuoju finansavimu.

„Taip, jeigu pacientai dėl aktyviojo gydymo paslaugų koncentruosis daugiaprofilinėse ligoninėse, tai einamasis finansavimas, be jokios abejonės, seks paskui pacientus.

Tačiau investicijos bus skirstomos tikrai tolygiai. Jeigu 24 Lietuvos ligoninėse paliksime tik terapijos skyrius, o kitus – chirurgiją, pediatriją, akušreiją – sukoncentruosime mažesniam ligoninių skaičiui, tai 3,7 proc. pacientų teks važiuoti į kitą ligoninę. Tą kiekį pacientų daugiaprofilinės ligoninės be jokių problemų galės priimti ir tam nereikės galingų investicijų“, – ramino V. Kacevičius.

Gintaras Kacevičius
Gintaras Kacevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tačiau V. Grigienė sakė, kad, sukoncentravus visas paslaugas į kelias ligonines, esama infrastruktūra negalės patenkinti visų pacientų poreikio.

„Reikės tų centrų infrastruktūrą plėsti ir ten nueis investicija. Aš tikrai nesumaišiau einamosios sąskaitos.

Per einamuosius finansus, ateityje, po reformos, pakeitus paslaugų finansavimo modelį, vienareikšmiškai paslaugų apimtys pasikeis“, – sakė V. Grigienė.

Visą laidą galite stebėti 17.30 val.Delfi TV“.

www.DELFI.lt